Nodum.lt dažnai publikuoja straipsnius apie įdomius koncepcinius automobilius, kaip „Italdesign Columbus“ ar „Peugeot Quasar“. Daugelis jų buvo sukurti net negalvojant apie serijinę gamybą. Tačiau kai kurie koncepciniai modeliai pasiekia gamybos linijas, bet tada atrodo visiškai kitaip.
Nelabai suprantate, apie ką kalba? Štai kaip atrodė 2009 metais pristatyta „Dacia Duster“ koncepcija ir gamybai paruoštas modelis.
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad tas labai jau sportiškai atrodantis „Duster“ buvo sukurtas galvojant apie lenktynes ant ledo ir masinės gamybos versija žiniasklaidai buvo pristatyta jau kitą mėnesį.
O štai kaip atrodo „Toyota FT-1“ koncepcija (2014 m.) ir „Supra“, kuria ji virto.
Atkreipkite dėmesį kaip susitraukė ir visiškai funkcionalumą prarado ventiliacijos angos. Nors daug dizaino elementų buvo išlaikyta, automobilio išvaizda ir jos atspindima nuotaika jau nebėra tokios pat.
Tokių ir daug ryškesnių pavyzdžių automobilių pasaulyje – daugybė. Tiesą sakant, gamybai paruošti modeliai retai atrodo taip, kaip atrodė koncepcijos. Tik kodėl? Juk labai dažnai koncepciniai automobiliai žmonėms patinka labiau nei tie, kurie iš tikrųjų pasirodo keliuose.
Gamybos greitis
Koncepciniai automobiliai sukuriami per keletą mėnesių ir yra gaminami rankomis. Tuo tarpu masinės gamybos automobilis turi būti pagaminamas labai greitai. 2020 metais (vadinasi, siaučiant COVID-19 pandemijai ir kompiuterių lustų krizei) „Volkswagen“ pagamino 8,9 milijonus įvairių automobilių. Jie privalo būti surenkami labai greitai, todėl automobilio dizainas turi būti optimizuotas masinei gamybai. Kai koncepcinis automobilis yra surenkamas po truputį, masinės gamybos modelis turi būti surenkamas labai greitai ir efektyviai.
Praktiškumas
Pagrindinė koncepcinio modelio paskirtis – dizaino išbandymas ir dėmesio pritraukimas. Tuo tarpu masinės gamybos automobiliai yra skirti važinėjimui keliais (ir, galbūt, trasomis ar bekele). Kodėl tai svarbu?
Niekam nerūpi, jei koncepcinis automobilis yra labai arti žemės – juk Ženevos parodų centro grindys yra visiškai lygios. Tuo tarpu masinės gamybos automobiliui teks važiuoti nebūtinai lygiu asfaltu. Koncepcinis automobilis gali turėti mažą bagažinę ir saloną (žemą stogo liniją), sunkiai pasiekiamą variklio skyrių, didelius ratlankius ir labai žemo profilio padangas – praktiškumas jiems tiesiog nėra svarbus. Tuo tarpu gatvėms skirtas automobilis turi būti gerai apgalvotas, patogus ir bent šiek tiek praktiškas.
Fizika
Koncepciniai automobiliai niekur nevažiuoja, todėl neprivalo būti aerodinamiški. Dėl to jie dažnai turi ryškius aerodinaminius elementus, kurių jiems iš tikrųjų nereikia. Kaip aukščiau matytas „Toyota FT-1“ – tos didelės ventiliacijos angos tam automobiliui buvo nereikalingos, todėl Supra turi tik dekoratyvines angas. Lygiai taip pat ir koncepcinių automobilių padangų plotis pasirenkamas pagal dizaino, o ne mechanikos kriterijus. Galiausiai, niekam nerūpi ir koncepcinio automobilio svoris, važiuoklės geometrija ar panašūs dalykai.
Kaina
Koncepciniai automobiliai dažnai yra gaminami iš pakankamai egzotiškų medžiagų ar jų imitacijų. Tačiau anglies pluošto niekas šiaip sau nešvaisto – tai yra per brangu. Koncepcinis automobilis gali kainuoti ir kelis šimtus tūkstančių eurų, net jei yra tik pakankamai kasdieniško modelio pirmtakas – ta kaina nėra tokia svarbi, turint omenyje, kad tai – vienetinis inžinerinio meno kūrinys.
Be to, gamintojui tenka pagalvoti ir apie automobilio išlaikymą bei remontą. Dideles vientisas kėbulo plokštes keičia kelios mažesnės, kurias būtų lengviau pakeisti ar suremontuoti po nedidelės avarijos. Žemų priekinių buferių apskritai atsisakoma, nes jie stovėjimo aikštelėse greitai būtų sugadinti. Kitaip tariant, gamintojai turi pagalvoti ir apie išlaikymo išlaidas, kurios erzintų pirkėjus – koncepciniams automobiliams tai nėra svarbu.
Saugumas
Automobilių dizainą stipriai riboja įvairios saugumo taisyklės ir techniniai reikalavimai. Variklio gaubto aukštis, buferio forma, veidrodėlių ir žibintų padėtis – visa tai yra griežtai apibrėžta. Tuo tarpu koncepciniai automobiliai beveik niekada nenešioja valstybinių numerių ženklų, todėl jie gali turėti aštrias kėbulo linijas, kurios saugumo ekspertams atrodytų tarsi specialiai sukurtos pėstiesiems žaloti.
Modelių gamos nuoseklumas
Didieji automobilių gamintojai turi labai tankias modelių gamas. Tai reiškia, kad tarp vieno ir kito modelio nėra labai didelio dydžio skirtumo. Ir gamintojai nenori, kad mažesni ir pigesni modeliai būtų prabangesni už didesnius ir brangesnius. Kuriant koncepcijas tai nėra svarbu, todėl net ir mažesni parodiniai automobiliai dažnai pasižymi prabangiomis medžiagomis ir solidžiais dizaino sprendimais, kurie būtų priimtinesni tik didesniuose automobiliuose.
Kita vertus, gamintojai dažnai siekia, kad jų modelius sietų vieninga dizaino kalba. Ir tai, kaip jau supratote, koncepciniams automobiliams negalioja.
Ir visos šios priežastys susideda į tai, kad kurdami koncepcinius automobilius dizaineriai turi daugiau laisvės, nes jų neriboja praktiškumo, saugumo ir aerodinamikos taisyklės, kaina bei gamybos procesų reikalavimai. Be to koncepciniai automobiliai tiesiog privalo būti drąsūs ir ryškūs, kad būtų pastebėti, o serijinės gamybos modeliai tiesiog privalo patikti kiek įmanoma didesniam žmonių ratui, kad būtų perkami. Nors, aišku, būta automobilių, kurie atrodo taip pat ar dar geriau nei koncepcijos.
