15min pakalbino du eismo ekspertus, aktyviai dalyvaujančius eisme jau nebe pirmus metus: vairavimo mokyklos „Amplius LT“ vadovą Artūrą Pakėną ir jo kolegę, nuomonės formuotoją ir knygos „100 patarimų, kaip išlaikyti vairavimo egzaminą“ autorę Solveigą Dambrauskaitę-Bakutienę.
Didžiosios rugsėjo spūstys – dar prieš akis?
Vilniaus savivaldybė dar tebeskaičiuoja, kiek padidėjo spūstys. Komunikacijos atstovė Morta Bičkauskaitė sako, kad eismo srautai nusistovės ties 3–4 rugsėjo savaitėmis. Todėl patikslintą informaciją pateiks vėliau.
Aleksej Apanovič, JUDU eismo valdymo centro vadovas, teigia, kad šią savaitę, lyginant su rugpjūčiu, srautai vidutiniškai išaugo apie 11 proc. Palyginus 2021 visą rugsėjo mėnesį su dabartine rugsėjo savaite, dabar srautai dar nesiekia buvusio praėjusių metų ir yra mažesni apie 5 proc.
Tai parodo, kad pats srautų išaugimas, būdingas rugsėjui, dar nefiksuojamas, o patys srautai taps „rudeniniai“ labiau 2–3 rugsėjo savaitę.
Pažiūrėjus atskirai šio antradienio ir trečiadienio statistiką ir palyginus su 2021 metų rugsėjo tomis pačiomis savaitės dienomis, matomas šių dienų srautų padidėjimas apie 3 proc. Tai ir leidžia prognozuoti palaipsniui srauto didėjimą mieste.
Spūsčių vidutinė trukmė 2021 metų rugsėjį buvo apie 88 min., šių metų pirmą savaitę – 79 min., taigi dar negalima teigti, kad spūsčių trukmės ilgėja. Pažiūrėjus 2021 metų tik pirmos rugsėjo savaitės spūsčių trukmę ir šios savaitės – fiksuotas dar didesnis trukmės mažėjimas – net 15 proc. (2021 m. pirmos savaitės vid. trukmė – 93 min.).
„Po karantino intensyvėjant srautams buvo automatizuotas šviesoforinis valdymas, o eismo organizavimo sprendimai gerina susisiekimą. Taip pat galime pasidžiaugti, kad miestiečiai renkasi kitus keliavimo būdus – darniai juda mieste. Tačiau, kaip ir minėjome anksčiau, negalime tiksliai lyginti spūsčių nepraėjus 2–3 rugsėjo mėn. savaitėms. Tokios prognozės gali būti visiškai netikslios, kalbant apie rugsėjo mėn. srautus ir spūstis“, – sako Aleksej Apanovič.
Artūras Pakėnas: spūstys pasikeitė
Vairavimo pedagogas Artūras Pakėnas sako, kad situacija šiemet šiek tiek kitokia:
„Dirbau ir rugpjūtį, ir rugsėjo pradžioje, bet spūsčių kaip reiškinio, kaip atsitikdavo anksčiau, nepajaučiau. Galbūt dėl to, kad išmokau pasirinkti tinkamus maršrutus? Arba tai reiškia, kad spūstys tuose pačiuose maršrutuose tradicinės visais mėnesiais. Tačiau, kaip minėjau, jų galima išvengti.“
A.Pakėnas pastebi kitą tendenciją: artėjant rugsėjui vairavimas gatvėse tapo nervingesnis. Priežastis aiški: atvyko vairuotojų, kurie nepratę prie Vilniaus ritmo ir iššūkių. Žinoma, ir vietiniai gyventojai grįžo po atostogų, kai nereikėjo dairytis į kairę ir į dešinę, o tik mėgautis važiavimu. O dabar jaučiasi įmesti į tikrą mėsmalę. Todėl nervingai rikiuojasi, rizikingai lenkia, daro pavojingus manevrus. Rezultatai matosi skaičiuojant avarijas.
„Aš pastebėjau tik labai nedidelį spūsčių padidėjimą. Jei žmonėms atrodo, kad kamščiai suintensyvėjo, jie turi pradėti galvoti, kaip tai išspręsti, nes nugalėti kamščių neįmanoma. Tiesiog spūsties nėra, jei tu joje neužstrigai. Tai nestovėkite spūstyse, ieškokite sprendimų: rinkitės kitą kelionės laiką ar maršrutą“, – apibendrino A.Pakėnas. Jo teigimu, spūstys susidaro ir dėl remontuojamų gatvių.
„Nesuprantu, kodėl kelininkai palieka ženklus, ribojančius greitį iki 30 km/val., jei darbai nevyksta... Kita vertus, nors savivaldybė žadėjo, kad gatvės dieną remontuojamos nebus, kai kur šio pažado kelininkai nesilaiko“, – pastebi vairavimo pedagogas.
Jo manymu, centrinėje Vilniaus dalyje spūsčių rugsėjo pradžioje netgi sumažėjo, nes buvo šilti malonūs orai. Todėl daugybė vilniečių rinkosi paspirtukus, dviračius ar kitas alternatyvias priemones.
Vairavimo instruktorė Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė: kaip išvengti spūsčių?
„Nesu spūsčių ekspertė, nes kaip tik įmanoma stengiuosi jų vengti. Stengiuosi išvažiuoti iš namų ne ankščiau kaip 9 val., tuo metu automobilių srautas būna gerokai sumažėjęs. Bet vis tiek visoms kelionėms pradėjau naudoti Waze, kad žinočiau, kiek užtruksiu ir kur geriau nevažiuoti“, – sako Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė.
Kalbėdama apie spūstis, jis siūlo atkreipti dėmesį į kai kurias situacijas, kai spūstys formuojasi.
Pavyzdžiui, kai vairuotojas sugalvoja, jog jam reikia keisti eismo juostą čia ir dabar, neįvertinęs, kaip jo manevravimas paveiks srautą. Sustoja su įjungtu posūkio signalu, laukia progos persirikiuoti į gretimą eismo juostą, kur eismas nejuda (pvz., visi laukia leidžiamo šviesoforo signalo sukti į kairę). Taip blokuoja eismą kitiems. Gale esantys vairuotojai nemato, kas vyksta priekyje ir net neketina apvažiuoti, nes galvoja, kad tai yra tiesiog eismo spūstis iki pat šviesoforo.
Tokiose situacijose norisi vairuotojams palinkėti galvoti ne tik apie save, bet ir kitus dalyvaujančius eisme.
„Dar atkreipiau dėmesį, kad dalis vairuotojų laikosi tų pačių įpročių, kaip ir iki rugsėjo. T. y. važiuoja tuo pačiu maršrutu (kai vertėtų paieškoti alternatyvaus, mažiau apkrauto kelio), užsiima pašaline veikla stovėdami prie šviesoforo (dėl to sugaištamos papildomos sekundės įsijungus žaliam šviesoforo signalui), neįvertina prailgėjusio važiavimo laiko. Dėl to važiavimo metu pradeda nervintis, bereikalingai manevruoti – lyg dėl to nuvažiuos greičiau, nors iš tiesų tik priverčia kitus stabdyti ir pan. Visa tai prisideda prie spūsčių didėjimo.
Manau, kad tos pirmosios rugsėjo savaitės ir pasižymi didžiausiomis spūstimis todėl, kad reikia šiek tiek laiko prisiminti, kaip vairuoti pasikeitusiomis sąlygomis ir pakeisti vairavimo įpročius“, – apibendrino Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė.
