Savąja istorija Mindaugas G. pasidalijo dėl to, kad padėtų kitiems pirkėjams išvengti, kaip jis teigia, automobilių prekeivių pasipinigavimo už nieką.
„Daug straipsnių perskaityta apie tai, kaip pirkti automobilį, į ką atkreipti dėmesį. Skaityta ir apie ridos atsukinėjimus. Deja, niekur neteko perskaityti apie tokią situaciją, į kurią papuolėme su tėčiu“, – teigė Mindaugas.
Internete nusižiūrėjo „VW Touran“
Skelbimų portale jis nusižiūrėjo trokštamą „Volkswagen Touran“. Dieną prieš atvykstant į Kauną šiaulietis susisiekė su pardavėju. Šis pateikė reikiamą informaciją, bendravo maloniai. Mindaugas pagal kėbulo numerį patikrino automobilio istoriją – viskas buvo gerai. Rugpjūčio 14 dieną jis su tėčiu atvyko į Kauno automobilių turgų. Apžiūrėjo prekę, paderino kainą su prekeiviu. Sandoris kaip ir būtų praėjęs sklandžiai, jei ne vienas keistas 50 eurų „mokestis“.
„Sutarėme, kad perkame. Pardavėjas pradėjo pildyti pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašėme. Logiška, kad paprašė susimokėti sutartą kainą – 5 500 eurų. Pinigus padavėme. Beliko važiuoti į „Regitrą“, esančią šalia turgaus. Automobilis turėjo galiojančią vokišką techninę apžiūrą.
Pardavėjas, atidavęs visus dokumentus, priminė, kad, norėdamas įregistruoti pirkinį, turiu automobilį apdrausti. Pasakė: „Tu eik, apdrausk, o mes su tavo tėčiu atvažiuosim prie „Regitros“. Aš jums mašiną nuvarysiu, kad nereiktų susimokėti už aikštelę“. Pagalvojau, gerai, geranoriškai viskas. Bet man nuėjus apdrausti automobilio, prekeivis net nesiruošė jo išvairuoti iš aikštelės“, – nemalonia patirtimi toliau dalijosi Mindaugas.
Nusiperki mašiną ir, kad su ja išvažiuotum, iš tavęs prekeivis dar mokesčio pareikalauja.
Ėmė reikalauti 50 eurų
Mindaugui išėjus, pasak jo tėvo, prekeivis įsėdo į kitą mašiną ir ėmė joje „krapštytis“. Paragintas Mindaugo tėčio išvairuoti įsigytą mašiną, pardavėjas atkirto: „Esate skolingi 50 eurų“.
„Neva tai už tai, kad surašė pirkimo-pardavimo sutartį. Neva tai čia labai pigiai dar, kiti ima po 100 eurų. Mano tėtis liko be žado. Jei nemokėsim, neišvažiuosim iš aikštelės. Gausime tuomet prie išvažiavimo susimokėti už automobilio laikymą kelias savaites turgaus aikštelėje. Tikino, kad jis išvarys mašiną už dyką, tereikia duoti jam 50 eurų. Tėtis, nematydamas išeities, sumokėjo.
Mano manymu, čia kažkoks reketas. Nusiperki mašiną ir, kad su ja išvažiuotum, iš tavęs prekeivis dar mokesčio pareikalauja. Kalbant apie automobilio kainą apie tai net neužsimenama. Patarimas kitiems pirkėjams: atsiskaitykite už automobilį tik tuomet, kai jį išvaro iš aikštelės! Tas pardavėjas pardavinėja ne vieną dešimtį automobilių, tad ir daugiau žmonių į jo išgalvotą mokesčių sistemą galėjo pakliūti“, – perspėjo Mindaugas.
Būta ir daugiau neatitikimų
15min žurnalistei jis suteikė pardavėjo telefono numerį. Vardo ir pavardės negalėjo nurodyti, nes, paaiškėjo, kad pirkimo-pardavimo sandoryje kaip pardavėja buvo nurodyta kažkokia vokietė.
„Pasirodo, kad automobilį pirkau iš vokietės, o ne jo. Beje, skelbime automobilio kaina buvo nurodyta 200 eurų mažesnė, nei vietoje – už stiklo. Sumokėjome 5 500 eurų. Plius VAT (PVM). Buvo ir daugiau neatitikimų. Internete rašė, kad 155 000 km pravažiavusi mašina, o iš tikro buvo pravažiavusi 145 000 km. Turguje buvo parašyta, kad pagaminta ji 2009 metais. Kai paklausiau, ar ne 2010 metais, suskubo ištaisyti metus. Dokumentuose juk buvo nurodyti 2010 m. Yra tekę pirkti mašiną iš tos pačios aikštelės gal prieš 5 metus, bet tokio 50 eurų mokesčio nebuvo.
Į ką reikėjo kreiptis? Ten juk tie turginiai net čekių neduoda. Mes jau susitaikėme, tik norime perspėti kitus, kad nepakliūtų į lupikautojų pinkles. Gal paviešinus baigsis šis reketas“, – vylėsi Mindaugas.
Savaitė turguje kainuoja 12 eurų
Jo nurodytu pardavėjo telefono numeriu 15min žurnalistei susisiekti nepavyko – adresatas buvo nepasiekiamas. Situaciją sutiko pakomentuoti Kauno automobilių turgų valdančios UAB „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis.
„Sunku pasakyti, koks čia mokestis. Turguje automobilių stovėjimas yra mokamas. Atvežęs parduodamą transporto priemonę, pardavėjas susimoka 12 eurų už savaitę ir tuomet vėl susimoka išvažiuodamas iš aikštelės. Kiekviena nauja savaitė, nesvarbu, laikė automobilį 1 ar 7 dienas, kainuoja papildomus 12 eurų. Atsiskaityti reikia prie vartų. Padorūs pardavėjai palydi iki jų ir sumoka.
Ypač užsieniečius apgaudinėdavo. Atiduoda automobilį – važiuok. Prie vartų pirkėjo neišleidžia, nes susidariusi skola už stovėjimą.
Aišku, būta įvairių istorijų. Ypač užsieniečius apgaudinėdavo. Atiduoda automobilį – važiuok. Prie vartų pirkėjo neišleidžia, nes susidariusi skola už stovėjimą. Tuomet gaudydavo pardavėją, jei jis nepabėgęs. Bet tai pavieniai atvejai.
Matote, vieną dieną pardavėjas gal ir sugebės dingti, bet kitą vėl stovės turguje. Visi stengiasi elgtis padoriai, nes kitą dieną gali būti surastas. Tai juk jų verslas“, – teigė V.Naujanis, patvirtinęs, kad telefono SIM kortelių kaita tarp pardavėjų yra itin populiari.
Jis pabrėžė, kad šioje situacijoje yra du mokesčiai: už automobilio laikymą turguje bei sutarties sudarymą.
„Ne paslaptis, kad yra tos vadinamos „kauferinės“ mašinos, kai tiesiai iš vokiečių perkama. „Kauferis“ Europoje – normali prekybos forma. Parduodamas automobilį fizinis asmuo ranka surašo „kauferį“ ir „Regitra“ privalo įregistruoti. Jokių problemų. Su tuo „kauferiu“ važiuojama atlikti techninę apžiūrą, einama į „Regitrą“. Jei pasako, kad tikrai iš vokiečio pirko, jam įregistruoja automobilį.
O štai pardavėjas, kuriam išrašytas „kauferis“, turi išrašyti savo lietuvišką pirkimo-pardavimo sutartį. „Kauferis“ būtų tik pirminis dokumentas. Kai viena iš grandžių išmetama, fizinis asmuo nesurašo savos pirkimo-pardavimo sutarties, išeina, kad pirkėjas pats iš vokiečio parsivarė automobilį“, – paaiškino „Varano“ direktorius.
Jei išrašo įmonės sąskaitą-faktūrą, prašo susimokėti
Jis spėja, kad pateiktu atveju pirkėjas galėjo nesutikti „perimti“ „kauferio“, todėl pardavėjas pasiūlė registruoti viską įmonės vardu. O už įmonės sąskaitos-faktūros išrašymą reikia susimokėti. Tikėtina, kad nurodytas 50 eurų ir buvo mokestis už tai. V.Naujaniui ši suma girdėta.„Matyt, pasiūlė: ar nori su „kauferiu“, ar nori registruoti „lietuvišką“ sandėrį – pirkti iš įmonės. Antruoju atveju tai papildomai kainuos 50 eurų.
Pirkėjas, šiuo atveju, tikėtina, dėl kažko yra įsižeidęs, liko nepatenkintas. Reketuoja, šiaip, šiuo metu labiau pirkėjai, o ne pardavėjai. Pardavėjai kone lankstosi, kad tik nupirktų kas automobilį. O štai užsienyje sąlygas diktuoja pardavėjai, nes pirkėjų labai daug“, – kaip galėjo susiklostyti tokia situacija, spėjo turgų valdančios įmonės vadovas.
Bet juk pirkimo-pardavimo sutartyje išliko vokietės vardas ir pavardė. Nejau turgaus prekeivis pasirašė už užsienio pilietę?
„Taip, pardavimas „nuo kauferio“ mūsų šalyje įstatymiškai laikomas pažeidimu. Ne vokietė juk pasirašė. Galima traktuoti kaip sutarties padirbimą. Į kalėjimą už tai neįkištų, bet nemalonumų gali kilti. Šiuo atveju žmogui, matyt, nepasisekė. Papuolė.
Apgavyste šiais laikais labiau turguje laikoma tai, kai blogą automobilį įkiša, su defektu. Tuomet tikrai pirkėjas būna piktas. Tuomet tikrai nelaimė. O šiuo atveju kažkoks ginčas įvykęs. Nėra visuotinis reiškinys, vienetinė situacija. Keistas atvejis. Nesusikalbėjo. Kažkoks blogas pardavėjas“, – reziumavo V.Naujanis.
