Per 10 šių metų mėnesių (sausis-spalis) TA Lietuvoje buvo pateikti 11020 N2 klasės (bendroji masė nuo 3,5 t iki 12 t) automobiliai ir 29723 N3 klasės (bendroji masė didesnė kaip 12 t). Vidutiniškai per mėnesį Lietuvoje TA pateikiama apie 4000 sunkvežimių.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta” duomenys atskleidžia, kad įveikti TA pirmo bandymo metu – misija įmanoma. Pirmojo bandymo šiemet užteko net 67 proc. N3 klasės automobiliams, tačiau kiek prasčiau sekėsi N2 klasei: vos daugiau nei kas antram automobiliui (57,9 proc.) užtekdavo pirmo TA bandymo. Tuo metu susitvarkę techninius defektus, antro bandymo metu TA įveikia beveik 90 proc. N2 ir N3 klasės automobilių. Svarbu paminėti, kad patiems netvarkingiausiems sunkiesiems automobiliams šiemet įveikti TA prireikdavo 4-5 bandymų. Tokių neprižiūrėtų egzempliorių buvo apie trisdešimt. Praėjusiais metais laimę įveikti TA aštuonis kartus bandė 2, septynis kartus – 4 vilkikai.
Krovinių pervežimo paslaugas teikiančios įmonės „Festina“ transporto skyriaus atstovas Jonas Kateiva, sakė, kad įmonėje yra žmogus, atsakingas už transporto techninę būklę. Prieš vežant transportą į TA, šis asmuo transporto priemonę apžiūri, atsižvelgdamas į vairuotojo rekomendacijas ar išvardintus trūkumus. Jeigu randama techninių defektų, prieš TA jie šalinami autoservise. Kuomet panaudojama, išankstinę TA prevenciją, 80-90 procentų „Festinos“ sunkiojo transporto, TA įveikia jau pirmo bandymo metu.
Kaimynai latviai spalio mėnesio TA duomenų dar neturėjo, tad pateikė 2012 m. sausio-rugsėjo informaciją. Per šį laikotarpį Latvijoje TA buvo pateikti 26 6246 N2 ir N3 automobiliai. Kaip CargoNews informavo transporto priemonių kontrolės ir sertifikavimo inspekcijos direktoriaus pavaduotojas Aldis Adins, pirmo bandymo metu TA įveikia 50,2 proc. N2 ir N3 klasių transporto priemonių, o antro TA bandymo pakanka 90 proc. vairuotojų.
Sunkvežimiai TA dažniausiai neįveikia dėl žibintų defektų
Lietuvoje ir Latvijoje pagrindinės TA neįveikimo priežastys panašios. 2012 m. tai – artimųjų šviesų žibintų, galinio tilto stabdymo jėgos ir veikimo pakabų sistemų defektai. Jei prisimintumėme 2011 m., pastebėtume, kad Lietuvoje sunkiojo transporto priemonės TA dažniausiai neįveikdavo dėl netvarkingos automobilių dokumentacijos (11,6 proc.). „Transekstos“ duomenys atskleidžia, kad 2012 m. vežėjai tokių klaidų nebedaro ir dokumentaciją pateikia tvarkingą, tad populiariausių TA neįveikimo priežasčių dešimtuke, šios problemos nebeliko.
Dažniausios TA neįveikimo priežastys
| DEFEKTO PAVADINIMAS | N2 klasė (proc.) | N3 klasė (proc.) |
|---|---|---|
| Artimųjų šviesų žibintai | 18 | 12,2 |
| Galinio tilto stabdymo jėga ir veikimas | 9,5 | 6,1 |
| Priekinės pakabos kreipiančioji sistema ir tamprieji elementai | 7,1 | 3,6 |
| Degalų, alyvos ir kitų eksploatacinių skysčių prasisunkimas | 6,9 | 4,1 |
| Galinės pakabos kreipiančioji sistema ir tamprieji elementai | 6,6 | 4,5 |
| Išmetimo sistema | 6,5 | 4,1 |
| Žibintų ir atšvaitų konstrukcija bei techninė būklė | 6,2 | 4,7 |
| Stabdymo efektyvumas | 6,0 | - |
| Tachografas | 5,5 | - |
| Šarnyriniai sujungimai (vairavimo sistema) | - | 3,8 |
Kaip rodo Lietuvos vežėjų patirtis, ne visuomet pirmo bandymo metu neįveikus TA, reikia skubėti į autoservisą. Anot UAB „Festina“ atstovo, pagrindinė priežastis, kodėl nepavyksta TA atlikti pirmo bandymo metu, yra ta, kad serviso stendai nesutampa su TA centro stendais. „Įdomiausia tai, kad esame turėję ir tokių atvejų, kai nesutampa skirtingų TA filialų stendo parodymai, t.y. viename TA centre transporto priemonė neįveikia TA, tačiau viskas klostosi puikiai kitu adresu įsikūrusiame TA centre.“ Šią situaciją paprašėme pakomentuoti „Transekstos“ direktoriaus pavaduotoją Audrių Glėbų. „Visose TA atlikimo stotyse bandymų įrangai periodiškai atliekama metrologinė patikra. Matavimų duomenys (stabdžių, išmetimų, žibintų) automatiniu būdu perduodami į informacinę sistemą. Kiekvienu atveju reikėtų konkrečiai analizuoti situaciją,” – sakė A. Glėbus.
TA sėkmingai įveikia vis daugiau priekabų
Per 10 šių metų mėnesių, Lietuvoje TA buvo pateiktos 372 O3 klasės (kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, tačiau ne didesnė kaip 10 t.) ir 22676 O4 klasės (kurių bendroji masė didesnė kaip 10 t) priekabos. Per dešimt metų mėnesių, šių klasių transporto priemonių TA buvo pateikta daugiau nei pernai per visus metus (25441). Pirmo bandymo metu TA įveikė 63,4 proc. O3 ir 71,9 proc., O4 klasės priekabų. Labiausiai nepasisekė 60-čiai priekabų, kurioms įveikti TA prireikė 4-5 bandymų. Be to, jei praėjusiais metais TA įveikdavo vos kas trečia priekaba, šiais metais kas trečia TA neįveikia.
Pagrindinės priekabų TA neįveikimo priežastys – priekinės ir galinės ašių ratų stabdymo jėgos ir veikimo defektai, galinio ir viduriniojo (viduriniųjų) tilto (tiltų) stabdymo jėgos ir veikimo defektai. Praėjusiais metais šių klasių transporto priemonės TA neįveikdavo dėl netvarkingos dokumentacijos, tad kaip rodo „Transekstos“ duomenys, kaip ir vilkikų klasėse, netvarkinga dokumentacija nebėra pagrindinė TA neįveikimo kliūtis.
Vežėjams tinka TA centrų kokybė, bet ne kaina
Lietuvos vežėjai, apie TA centrus yra pakankamai geros nuomonės, tačiau juos neramina kaina. Šiandien N2 – N3 klasių vilkikams atlikti TA kainuoja 72-100 Lt. O3, O4 klasių priekaboms – 51-75 Lt., o prireikus daugiau bandymų, šie kainuoja po kelias dešimtis litų.
J. Kateiva Lietuvos TA veiklą palygino su panašiais centrais Belgijoje. „TA situacija Lietuvoje, lyginant su Belgija, yra nebloga: TA lapas išsamesnis; detalūs reikalavimai (pvz., įskeltas posūkio stikliukas) užtikrina transporto priemonės ir jos vairuotojo saugumą kelyje,“ – sakė krovinių pervežimo įmonės atstovas, negalėjęs to paties pasakyti apie TA kainas. „Kitose Europos šalyse TA kainuoja ženkliai mažiau nei Lietuvoje, pvz., Belgijoje TA kainuoja apie 40 proc. mažiau nei Lietuvoje. Taip yra todėl, kad Lietuvoje šią paslaugą teikia monopolinė bendrovė, o kitose šalyse TA atlieka sertifikuoti autoservisai,” – pasakojo J. Kateiva. Jo nuomone, siekiant padidinti konkurenciją ir mažinti paslaugos kainas, reikėtų į šią rinką įsileisti daugiau paslaugos teikėjų, t.y. leisti sertifikuotiems servisams teikti šią paslaugą. Servisai dažnai turi geresnę programinę įrangą, t.y. specialiai skirtą MAN, „Volvo“, „Mercedes“, DAF, „Scania“ ar kt. vilkikams. Tuo metu TA centruose naudojama viena visiems skirta programinė įranga. Savaime suprantama, kad tokia įranga negali fiksuoti visų niuansų, o tai jau nemažas trūkumas,” – galimais TA sistemos tobulinimo sprendimais dalinosi transporto atstovas.
