Papildyta: pasiūlymo atsisakyta. BNS praneša, kad Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti energijos taupymo planą, jame nebeliko Energetikos ministerijos siūlymo dviem mėnesiais ilgiau riboti leistiną greitį autostradose iki 110 km per valandą.
Pagal dabar galiojančias taisykles maksimalus leistinas greitis automagistralėse 110 km/val. siekia nuo lapkričio iki balandžio mėnesio. Kitu metu važiuoti galima 130 km/val.
Energetikos ministerija užsibrėžė 110 km/val. greičio apribojimo laikotarpį pratęsti ir siūlo jį taikyti dar du papildomus mėnesius – balandį ir spalį.
Sumažėtų tik sunaudojimas, bet ne degalų kaina
Degalų ir kitų prekių kainų pokyčius analizuojančio portalo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas akcentuoja, kad Energetikos ministerijos siūlymas greta visų priemonių, skirtų reaguoti į aukštas dujų ir elektros kainas, mažinti ir maksimalų leistiną greitį logikos su kainų politika turi mažai.
Pasak pašnekovo, nors tai teoriškai ir galėtų sumažinti degalų sąnaudas, tačiau jų kainai įtakos toks apribojimas neturės jokios.
„Tiesą sakant, sunku komentuoti tokį Energetikos ministerijos darbą. Visa ta dujų krizė prasidėjo dar praėjusiais metais, o karas Ukrainoje tai dar labiau paskatino. Bet realiai tai aš nematau veiksmų plano ir tuomet gimsta štai tokie pasiūlymai kištis į kelių eismo taisykles. Aš manau, kad daugiausiai Lietuva sutaupytų atleisdama Energetikos ministerijos darbuotojus.
Mes žinome, kad prie tam tikrų apsukų variklis gali naudoti mažiau degalų, bet kalba turi būti ne apie tai. Energetika yra ta rinka, kur be reguliavimo turbūt niekas nevyksta. Ten yra monopoliai, didžiųjų valstybių geopolitiniai žaidimai ir reikia imtis atitinkamų veiksmų, o ne kažkokių lopymų.
Degalų kainos nukristi gali tik recesijos atveju, link kurios judame, kai įmonės pradeda stabdyti savo veiklą dėl išaugusių elektros, dujų ar degalų kainų. Tuomet, kai nebus, kas perka, arba neturės, už ką pirkti, tada tos kainos nukris. O sveikiausias dalykas, kai rinka funkcionuoja konkurencinėje aplinkoje, joje yra pakankamai išteklių, yra galimybė rinktis, iš ko pirkti. Mano nuomone, tai pagrindinė Energetikos ministerijos veikla visomis įmanomomis priemonėmis, tarp jų ir diplomatinėmis, užtikrinti rinkos veikimą“, – sakė Arūnas Vizickas.
Neaišku, kaip veiks realybėje
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas svarsto, kad toks Energetikos ministerijos siūlymas atrodo labai primityvus. Pasak pašnekovo, dėl mažesnio leistino greičio teoriškai sumažėti turėsiančios degalų sąnaudos bendrai degalų kainai jokios įtakos nepadarys ir būtų naivu tikėtis, kad sunaudojant mažiau degalų jie rinkoje ims ir atpigs.
Pasak Emilio Cicėno, tai orientuota tik į mažesnes sąnaudas bendrąja prasme, tačiau pašnekovas priduria, kad taupantiems vairuotojams ir dabar niekas nedraudžia ištisus metus važiuoti kiek mažesniu greičiu nei maksimalus leistinas ir taip sutaupyti.
„Tiesiogiai su degalų kainomis tai neturės jokio ryšio. Naivu tikėtis, kad jei bus naudojama mažiau degalų, jie kainuos pigiau. Jų kiekvienas vartotojas tiesiog sutaupys ir jiems išleis mažiau. Tačiau kuo lėčiau žmonės važiuoja, tuo daugiau laiko jie sugaišta kelionei. Laiko sąnaudos irgi dalykas, kuris daugeliui yra brangus. Galbūt dalis žmonių linkę susimokėti daugiau už kelionę, kad ji būtų greitesnė.
Kol kas mūsų šalyje vis dar yra problema, kad tie įvairūs pasiūlymai gimsta labai jau teoriniai, tarsi „brainstormo“ pasekmė, tačiau niekas neįvertina, kaip jie veiks realybėje. Atrodo, kad toks ministerijos darbas padarytas vien tam, kad užsidėtų kažkokį pliusą, o ne spręstų problemą konkrečiai. Niekas juk nedraudžia žmonėms dabar važiuoti lėčiau nei maksimaliu greičiu“, – kalbėjo Emilis Cicėnas.
Sutinka, kad važiuoti galime ir lėčiau
Toks Energetikos ministerijos siūlymas mažinti greitį sulaukė ne tik kritikos dėl jo tikslingumo, bet ir palaikymo. Ekonomiško vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas tvirtina, kad tame blogų dalykų neįžvelgia ir tvirtina, jog vairuotojai taip pat turėtų būti solidarūs su kitais energijos išteklių vartotojais ir greičio mažinimas dar papildomus du mėnesius galėtų būti vadinamas tinkama priemone.
„Su elektros ir dujų kainomis ir jų sąnaudomis šitas pasiūlymas mažinti greitį tikrai neturi nieko bendro, bet jis galėtų sumažinti degalų sąnaudas. Kaip kažkokią gretutinę priemonę ją būtų galima vertinti teigiamai, kad bendros energetinės krizės metu žmonės būtų mokomi ir degalus naudoti taupiau. Jeigu taupome dujas ir elektrą, tai logiška būtų taupyti ir degalus.
Be jokios abejonės, mažiau sunaudotų degalų reiškia ir mažiau taršos. Žaliam kursui palaikyti ta priemonė būtų tinkama. Pačios kainos tai nesumažins, bet sumažins išlaidas, tačiau tai yra labiau kiekvieno žmogaus individualus apsisprendimas, ar jis šitoje vietoje nori sutaupyti. Logikos tame, kad važiuotume lėčiau dar du mėnesius, turbūt būtų. Aišku, žmonės tokias naujoves dažniausiai priima priešiškai, bet reikia suprasti, kad pasaulyje šiuo metu situacija nėra gera. Ir jeigu ta priemonė tame energetinio bado fone nors kažkiek veiktų visame bendrame kontekste, tai yra tinkama priemonė“, – kalbėjo ekonomiško vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas.
Eksperimentas atskleidė skaičius
Dar šių metų balandžio pabaigoje 15min GAZAS atliko eksperimentą. Jo metu buvo vertinamos degalų sąnaudos važiuojant dviem skirtingais greičiais tuo pačiu automobiliu.
Sužinojus degalų sąnaudas abiem važiavimo režimais pagal tuomet vyravusias degalų kainas apskaičiavome, kiek važiuojant vienu ar kitu greičiu kainuotų kelionė iš Panevėžio į Vilnių ir atgal penkis kartus per savaitę bei kiek ji skirtųsi laiko prasme.
Su eksperimento rezultatais, išlaidomis degalams ir kelyje praleisto laiko sąnaudomis galite susipažinti publikacijoje pavadinimu „Eksperimentas: kiek ir kieno sąskaita sutaupytume važiuodami lėčiau, nei dabar leidžia KET?“
