Temą siūlykite gazas@15min.lt
„Bitumas sunkiasi net ten, kur jo niekada nesimatė“, – teigia Šarūnas. Jis važiavo nuo Akademijos gyvenvietės į Kauną ir nustebo pamatęs, kad pirmoje magistralės juostoje tirpsta asfaltas.
Tai – valstybinės reikšmės kelias, todėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovų pasiteiravome, kokių priemonių ruošiamasi imtis.
Kelių direkcija: išplaukęs bitumas susilpnina dangą
LAKD Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų sk. patarėjas Modestas Lukošiūnas paaiškino, kad kelių priežiūros tarnybos darbuotojai nuolat stebi situaciją keliuose. Pastebėję, kad dėl karščių keliuose vietomis išplaukia bitumas, gali riboti greitį, kol bus tvarkomas slidus ruožas. Kelių dangų temperatūros taip pat nuolatos stebimos eismo informacine sistemoje. Tačiau LAKD kviečiame pastebėjus prastą valstybinės reikšmės kelią informuoti Kelių direkciją el. paštu: blogi.keliai@lakd.lt
M.Lukošiūno teigimu, išplaukęs bitumas susilpnina dangą ir kelia nepatogumų eismo dalyviams. Bitumo išplaukimas – tai bitumo perteklius dangos paviršiuje, kai vasaros metu, kelio dangai įkaitus iki 50 laipsnių, dėl šilumos suminkštėjusiam bitumui ar kitam rišamajam elementui, asfalto medžiagoje nepakanka laisvų porų ir jis veržiasi į paviršių. Ant asfaltbetonio dangos susidaro blizgantis, panašus į stiklą veidrodinis paviršius, gali būti matomos padangų žymės. Kai labai karšta, bitumas suskystėja taip, kad automobilių ratai jį tiesiog taško.
Kelių ruožuose, kuriuose išplaukia bitumas, siekiant apsaugoti kelius nuo sugadinimo ir užtikrinti saugų eismą, gali būti ribojamas transporto priemonių greitis. Pastebėjusios minėtą reiškinį arba gavus informaciją iš visuomenės, kelius prižiūrinčios įmonės taiko dangas apsaugančias priemones – pila bitumą surišančias medžiagas: smėlį, atsijas, skaldeles.
LAKD prašo vairuotojų esant aukštai oro temperatūrai, nepriklausomai nuo to ar bus pastatyti ženklai ar ne, sumažinti greitį. Nes, išplaukus bitumui ar išbėrus jį surišančias medžiagas, gerokai pailgėja stabdymo laikas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ypatinga situacija kelyje Vilnius-Utena: betono plokštės piestu stojasi nuo karščio
Dar viena karščių keliama problema yra betoninei kelio dangai, kuri, esant aukštai temperatūrai, pradeda deformuotis. Toks pavojus yra vieninteliame valstybinės reikšmės kelyje A14 Vilnius-Utena. Magistralėje „Via Baltica“ situacija šiuo požiūriu yra visiškai kita, kadangi kelio danga įrengta iš asfalto, o ne iš betono.
Anot M.Lukošiūno, LAKD informavo Kelių priežiūros tarnybą, kurios atstovai vyks apžiūrėti automagistralės „Via Baltica“. Jei ras išplaukusio bitumo, gali riboti eismą, kol pils bitumą surišančias medžiagas. Tai paaiškės po apžiūros.
Savivaldybės gali riboti eismą ir laistyti gatves
Tiesa, net ir miestų gatvėse esant tokioms oro sąlygoms riboti eismą gali pačios savivaldybės.
Tarkime, Vilniaus savivaldybė šiuo metu laikinai neišduoda leidimų ir riboja didžiagabaričių ir sunkiasvorių transporto priemonių (jų junginių) eismą Vilniaus miesto gatvėmis.
Taip pat miesto tvarkymo įmonės nuolat laisto ir vėsina gatvių dangą.
Ruožų, kuriuose dėl karščio ribojamas greitis, kol kas nėra.