Kaip matyti vaizdo įraše, vienas stiklas šviesus ir panašu, kad atitinka visus šiuo metu keliamus reikalavimus. Tačiau sumontuotas antras stiklas, kuris aklinai užtamsintas. Koks tokios modifikacijos tikslas, atspėti nesunku. Tokiu būdu automobilio savininkas bando apeiti draudimą tamsinti priekinius šoninius automobilio stiklus.
Policija žada atkreipti dėmesį
Lietuvos kelių policija LRT.lt teigia, kad jiems dar nėra tekę sustabdyti automobilio, kuriame būtų sumontuota tokia sistema. Tačiau jei toks automobilis pakliūtų į pareigūnų akiratį, jį sustabdžius, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, būtų imtasi atitinkamų priemonių.
Tai reiškia, kad būtų pritaikytas Administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnis (Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas). Už tokį nusižengimą numatoma bauda vairuotojui nuo 30 iki 40 eurų.
Taip pat grėstų ir privalomosios techninės apžiūros panaikinimas, jei tokio automobilio valdytojas pažeidimo padarymo vietoje nepašalintų užfiksuotų trūkumų. Policija žada, kad tiek patruliuojant, tiek vykdant specialias priemones bus stengiamasi atkreipti dėmesį, ar automobilyje nesumontuota panaši ar identiška sistema, kokia matoma filmuotoje vaizdo medžiagoje.
Techninės apžiūros kontrolieriai priekaištų neturėtų
Kaip teigia Lietuvos techninių apžiūrų asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas, jei automobilis su tokia dvigubų stiklų sistema atvyktų į techninių apžiūrų centrą, kontrolieriai negalėtų to vertinti kaip trūkumo.
„Tamsinti priekinius šoninius stiklus leidžiama tiek, kad po visų „triukų“ su plėvelėmis šviesos laidumas būtų ne mažesnis kaip 70 proc.
Kalbant apie dviejų stiklų sistemą, atliekant techninę apžiūrą problemų neturėtų kilti, nes reikalavimai šviesos laidumui svarbūs, kai automobilis dalyvauja veiksme – sustojus vaizdą į saloną galima nors ir užbetonuoti“, – LRT.lt teigia R. Gabartas.
Tačiau jei tokios priemonės ir atrodo nekaltos, jos turi šalutinį poveikį saugumui. Vien tai, kad standartinis automobilio stiklas padengtas papildoma plėvele, gali būti iškreiptos tam tikros jo charakteristikos, skirtos užtikrinti kuo mažesnius padarinius eismo įvykio metu.
„Dar vienas esminis momentas, į kurį greičiausiai nekreipiama dėmesio tonuojant stiklus, kad priklijavus šviesos pralaidumą koreguojančią plėvelę, iš esmės keičiasi stiklo charakteristikos.
Kai avarijos metu jis sueižėja, egzistuoja tam tikri standartai, į kokio smulkumo gabaliukus stiklas turėtų būti „konvertuojamas“, kad nesužeistų viduje esančių žmonių.
Užklijavus plėvelę stiklas dūžta į stambius gabalus, todėl pjautinių žaizdų rizika gerokai išauga“, – į padidėjusią riziką eismo įvykio metu patirti rimtus sužalojimus dėmesį atkreipia R.Gabartas.