„Škoda“ žygis per Lietuvą prasideda Alytuje
Prisiminti šią temą paragino „Škoda“ miesto visureigių žygis, prasidėjęs vasario 21 d. Plačiau apie žygį, jo datas ir geografiją galite perskaityti čia, o aš tik priminsiu, kad per Lietuvą keliauja išskirtinės „Kodiaq“ ir „Karoq“ modifikacijos. Tai – sportinės RS ir „Sportline“, gamtos mylėtojams ir aktyvaus poilsio gerbėjams skirtos „Scout“. Na, ir prabangioji „Laurin&Klement“ visureigio „Kodiaq“ versija.
Taigi nemažai automobilių gerbėjų šiomis dienomis traukia į Alytų, „Škoda“ saloną. O ką pasakytumėte, jei pakeliui į Dzūkijos sostinę pasiūlyčiau nubraukti dulkes nuo Lietuvos istorijos?
Istorinis geležinkelis, apie kurį žino nedaugelis
Kelyje iš Vilniaus į Alytų – daugybė istorinių vietų. Apie kai kurias iš jų užsiminėme ir filme (jį rasite žemiau). Tačiau ypatingą dėmesį skyrėme istoriniam geležinkeliui, statytam carinės Rusijos.
Štai būtent dėl jo ir rekomenduojame į Alytų vykti ilgesniu keliu (per Varėną) ir šiai kelionei skirti daugiau laiko. Žinoma, naujas „Škodas“ palikite desertui. O prieš tai jums reikės ir šiek tiek bekelės įveikti, ir istorinių žinių pasisemti.
Jei žinių semsitės labai giliai, apsilankykite projekto „Olita-Orany“ (geležinkelio Alytus-Varėna) puslapyje arba FB paskyroje. Jei susitarsite su gidu Deividu Pinkevičiumi, pažadu – puikiai praleisite visą dieną, visureigiais važiuodami istorine trasa – miškais ir buvusiu geležinkelio pylimu.
O jei norite šį istorinį desertą praryti greitai, pasižiūrėkite paruoštą filmuotą pasakojimą. Žinoma, jame vos keli išnykusio geležinkelio fragmentai: Varėnos geležinkelio stotis, Derežnyčios pralaida su vieninteliu likusiu originaliu bėgių fragmentu tiltelyje, „Artilerijos“ stoties pastatas miške šalia kelio Vilnius–Varėna (ties Glūko ežeru), susprogdintas tiltas per Merkį. Ir, galiausiai, aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas prie Alytuje, visai netoli „Škoda“ salono.
Tačiau šiame lankytinų vietų sąraše – tik pusė istorijos ženklų, kuriuos dar galima pamatyti. Daugiau jų rasite šioje nuotraukų galerijoje:
Kam carui reikėjo geležinkelio „Alytus–Varėna“
Lietuva visad buvo istorijos kryžkelėje. O XIX a. pabaigoje dėl įtakos Europoje kovojo carinė Rusijos imperija ir Vokietija.
1881 m. carinės Rusijos valdžia į šiaurę nuo Varėnos (rus. – Oranų) baigė kurti Vilniaus karinės apygardos vasaros stovyklą (rus. – Lager) ir artilerijos poligoną (dabar – Glūko ežero apylinkės). Be to XIX a. pabaigoje stiprinant vakarinę Rusijos imperijos sieną pradėtas įvirtinti ir strategiškai svarbioje vietoje įsikūręs Olita (Alytus) miestelis. Jau tuomet Olitą buvo numatyta geležinkeliu sujungti su gretimomis tvirtovėmis Suvalkuose, Kaune (Kovne), Gardine (Grodne).
Ši svarbi jungtis pradėta statyti 1893 m. patogiausiu maršrutu – iš Oranų geležinkelio stoties į šiaurės vakarus link Olitos. 1894 m. kariniame miestelyje Lager, įkurdinta stotis Poligon, suręsta daug pastatų, barakų, sandėlių, kareivinių, arklidės.
Rusija norėjo geležinkelį Sankt Peterburgas-Varšuva atskira atšaka sujungti su Alytumi, o šią atkarpą nutiesė nuo Varėnos.
Nuo tada Lageryje žmonės gyveno nuolat. Geležinkelio stočiai prigijo „Artilerijskaja“ („Artilerijos“) vardas. Ją ir matėte filmuotoje medžiagoje, bei nuotraukų galerijoje.
Lietuva – Rusijos, Vokietijos ir Lenkijos įkaitė
Vokietija, Austrija-Vengrija ir Italija 1882 m. sudarė Trilypę Sąjungą. Kaip atsvara jai, 1891–1907 m. susidarė Prancūzijos, Rusijos bei Jungtinės Karalystės karinė-politinė sąjunga Antantė. Tarp šių blokų ėmė kilti daug nesutarimų. Vokietija XIX–XX a. sandūroje virto viena galingiausių valstybių ekonominiu ir kariniu atžvilgiu. Ji siekė perdalyti pasaulį. Todėl vokiečiai norėjo susilpninti Prancūziją, o Rusiją nustumti kuo toliau nuo Vokietijos sienų, palaužti jos valdymą ne rusų žemėse (taigi ir Lietuvoje).
Akivaizdu, kad karinėms įguloms aptarnauti reikia patikimos infrastruktūros. Todėl Rusija norėjo geležinkelį Sankt Peterburgas–Varšuva atskira atšaka sujungti su Alytumi, o šią atkarpą nutiesė nuo Varėnos.
Prie Alytaus šis geležinkelis priartėjo 1895 m. (iki Poterancy – Poteronys), o tiltas per Nemuną ties Alytumi (dabar toje vietoje stovi aukščiausias pėsčiųjų tiltas) baigtas 1899 m.
Tiesa, 1919 m. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, demarkacinė linija ėjo Merkiu. Taigi Varėna (kartais vadinama Naująja arba Antrąja Varėna) atsidūrė Lenkijoje, o Senoji liko Lietuvoje. Todėl traukiniai važiuodavo tik iki Artilerijos stoties, o Naujosios Varėnos nepasiekdavo.
Tačiau dar iki Pirmojo pasaulinio karo, 1915 m., atsitraukdami rusai tiltus per Nemuną ir Varėnės upę susprogdino (šiuos objektus nesunkiai galima pasiekti miško keliukais). Vokiečiai dalį jų atstatė, pakeitė mediniais.
1927 m. Geležinkelių valdybai nusprendus uždaryti tiltą per Nemuną ties Alytumi, geležinkelio atšaka tapo apleista, joje pradėjo augti medžiai. Iki 1936 m. geležinkelis buvo išardytas.
