Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu

Žinomas autosporto lenktynininkas Benediktas Vanagas savo karjeroje neretai susiduria su išskirtinėmis, daug pasiekusiomis asmenybėmis bei kompanijomis. Nesenai jis turėjo galimybę artimiau susipažinti su įmone, kuri užsiima automobilių parko valdymu, transportavimu ir mikromobilumu bei didina transportavimo saugumą ir efektyvumą. Įmonė „Gurtam“ garsėja programinės įrangos sprendimais, jungiančiais daugiau nei 4 mln. transporto priemonių visame pasaulyje. Šiame unikaliame paukščio skrydžio pokalbyje B.Vanagas kalbina „Gurtam“ įkūrėją ir generalinį direktorių Aliaksei Shchurko, kuriam šio interviu vieta – lėktuvas – nėra tokia jau neįprasta, jis – dar ir patyręs pilotas.
Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu
Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu / Gurtam nuotr.

Šis dialogas atskleidžia „Gurtam“ iššūkius, pergales bei ateities tikslus. Išskirtinį pokalbį galite pamatyti čia, o tiems, kam mieliau skaitymas – Benediktas Vanagas pradeda dialogą:

– Aš įprastai vairuoju ir pilotuoju automobilius sėdėdamas kairiojoje pusėje. Šiandieną aš būsiu dešiniojoje – keleivio – pusėje, kas man išties yra neįprasta. Ar jums lėktuvai yra aistra, ar labiau transporto priemonė?

– Sakyčiau, abu variantai. Kai tik išmokau pilotuoti lėktuvus, ilgoms kelionėms jau senai nebesirenku automobilio. Jeigu tik yra galimybė, visada skrendu. Būtent šio lėktuvo, kuriame esame šiandieną, įveikiamas nuotolis yra 1200 jūrmylių. Tai būtų apytiksliai 1800 km, tad be sustojimo galėtumėme nuskristi į Austriją, Italiją ar Slovėnija. Šio lėktuvo greitis yra 150 jūrmylių, tai būtų apie 200-220 km per valandą. Greitis priklausomo ir nuo vėjo, tad kartais galime skristi net 300 km per valandą greičiu. Jeigu sulūžtų vienas iš variklių, turime kitą. Nepaminėjau, jog šio lėktuvo vardas yra Diamond DA42.

– Ką skrydžiai jums reiškia asmeniškai?

– Laisvę. Gali skristi kur nori, kada nori. Valdant lėktuvą yra dvi grupės taisyklių: regimosios bei instrumentinės. Remiantis regimosiomis taisyklėmis, skrendame ten, kur norime. Orientuojamės patys ir laisvai valdome lėktuvą ore. Instrumentiniuose skrydžiuose sukuriame skrydžio planą, jį pateikiame, vadovaujames juo pagal nurodymus. Žinoma, aš labiau mėgstu pirmąjį variantą, kai ore gali daryti ką tik nori. Keblumų prideda neįprastos skrydžio sąlygos. Man netgi patinka prastas oras, kai matai lietaus debesis ir gali juos tiesiog apskristi. Tad laisvė yra vienas geriausių skraidymo aspektų. Be to, skrydžiai suteikia ir daug emocijų.

Gurtam nuotr./Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu
Gurtam nuotr./Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu

– Pažvelkite, dabar pakilome virš Kauno, juk šis miestas yra unikalus – įmonei „Gurtam“. Ką Kaunas reiškia jūsų įmonei?

– Mes pradėjome savo verslą Lietuvoje 2010 m. Mūsų pirmasis biuras – buvo Kaune, tad, žinoma, Kaunas yra lyg mūsų namai. 2020 m. mes pradėjome darbuotojų perkėlimą ir pasirinkome Vilnių kaip kitus savo namus.

Nuo lėktuvų iki verslo. Ar galite plačiau supažindinti su „Gurtam“? Kuo ši įmonė užsiima?

Ką iš tiesų mes veikiame, tai gyvenime savo atskirą mažą gyvenimą ir kuriame mažus tinklus šiame dideliame pasaulyje. Savo kuriamomis technologijomis bandome šį pasaulį padaryti šiek tiek geresnį bei efektyvesnį: palydovai, interneto ryšys, maži įrenginiai, programinė įranga bei dar daugybė dalykų. Trumpai tariant, bandome padaryti pasaulį šiek tiek geresne vieta.

Mūsų technologijos gelbėja žmonių gyvybes ir išsaugo daugybę medžių. Nesenai paskaičiavau, jog naudojantis mūsų sistemomis, galime sakyti, jog per dieną mes pasodiname apie 100 medžių. Taigi, kuro sutaupymas lygus 100 medžių per dieną („Gurtam“ programinė įranga gali padėti žymiai sumažinti išgaunamo kuro kiekį ir emisiją, kuri lygi apie 100 pasodinamų medžių per dieną).

– Jūs buvote vaikinas, kuris tiesiog mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus. Kiek pamenu, „Counter-Strike“, tiesa? Šiandieną jūs esate pasaulinės įmonės vadovas. Kur buvo tas perėjimas ir kaip jis įvyko?

Slaptas ingredientas yra labai paprastas – tu tiesiog turi būti darboholikas. Turi atiduoti labai daug laiko tam, ką darai. Žinoma, prisideda ir sėkmė, tačiau, jeigu labai stengiesi ir daug daug dirbi, kažkuriuo momentu sėkmė ateis pati.

Gurtam nuotr./Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu
Gurtam nuotr./Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu

Žmonės, kurie vadovauja įmonėms dažniausiai yra vadinami CEO (liet. generalinis direktorius). Jūsų pareigos yra CGA (angl. generalinis „Gurtam“ kūrėjas).

– Aš tiesiog noriu projektuoti įmonę ir leisti žmonės ją toliau kurti. Aš juos nukreipiu tinkama linkme, o jie patys toliau dirba ir kuria įmonę. CGA kuria planą, kaip įmonė turėtų atrodyti, turi ateities viziją. O visa kita – jau žmonių rankose.

– Įprastai darbuotojai turi apie 20 darbo dienų per mėnesį. Gerai, galbūt jūs dirbate šiek tiek daugiau, tačiau įprastai žmonės dirba 20, 21, 22 dienas. O koks yra jūsų darbo mėnuo?

– Aš keičiu roles kas savaitę. Vieną savaitę aš inžinierius, kitą – vadovas. Per mano inžinieriaus savaitę aš neturiu susitikimų. Tuo metu aš kuriu programinę įrangą „Gurtam“ sukurtu įrankiu „flespi“ bei vadovauju mažai 10 žmonių komandai. Kaip man, 10 žmonių tikrai yra mažai. Kitą savaitę – aš įmonės vadovas. Tuo metu mano visos dienos yra praleidžiamos susitikimuose. Kuriame strategijas, kartais ir taktikas, ir tiesiog daug šnekame, šnekame, šnekame. Taigi, aš dirbu 50/50 principu. Bet netgi mano vadovavimo savaitę aš tris dienas skiriu susitikimams, o dvi dienas palieku inžinieriaus darbui.

Tad savo darbo laiką paskirstyčiau taip: 70 proc. aš ką nors kuriu, o likusius 30 proc. – vadovauju.

Gurtam nuotr./Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu
Gurtam nuotr./Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu

– Įmonei „Gurtam“ yra jau virš 20 metų. Koks buvo sunkiausias jūsų priimtas sprendimas?

– „Gurtam“ tikrai buvo sudėtinga palikti Rusijos rinką, tačiau dar sunkiau buvo palikti Baltarusiją, perkelti visą kolektyvą ir išsikelti į kitą valstybę. Mes privalėjome nutraukti visus ryšius su Rusija nors ir turėjome nemažai ten dirbančių partnerių, kurie mumis pasitikėjo. Buvo sunku žmonėms pasakyti: „Atsiprašome, tačiau situacija yra tokia, jog jūs mokate mokesčius Rusijai tad mes nebegalime jums toliau tiekti savo produkcijos. Apgailestaujame, tačiau mes taip dirbti negalime“.

Daugybė žmonių ir šeimų yra įsitraukę į mūsų verslą. Asmeniškai man, tai tikrai buvo ypatingai sunkus laikotarpis. (2022 m.) kovo pradžioje ar vasario pabaigoje aš vaikštinėdamas Karoliniškių parke paskambinau šešiems aukščiausiems „Gurtam“ vadovams. Įsivaizduokite, turiu vaizdo skambutį vidurį miško ir sakau savo darbuotojams: „Vyručiai, manau, kad turime nutraukti savo veiklą Rusijoje ir uždaryti ten biurą“.

– Kokia tuo metu jūsų verslo finansų dalis buvo toje rinkoje?

– Apie 20 proc., tad penktadalis mūsų finansų.

– Aš galėčiau įsivaizduoti save persikeliant gyventi į kitą valstybę. Tai atrodo realistiška, tačiau perkelti visą verslą, visus darbuotojus ir net jų šeimas skamba kaip vienas didelis projektas, ar ne taip?

– Tikrai taip, tai buvo lyg projektas. Mums pavyko išsaugoti apie 70-80 proc. savo darbuotojų. Mums tikrai pasisekė. Su šeimos nariai, tai būtų apie 200 žmonių. Kai kurie iš jų jau paliko „Gurtam“ ir dirba kitose įmonėse. Mes perkėlė įmonę žingsnis po žingsnio, paprasčiausiai daryti mažus, bet nuoseklius pokyčius. Galų galiausiai, žmonės turėjo patys priimti sprendimą ar likti ten (Baltarusijoje), ar persikelti. Tai išties sunkus sprendimas, nuo kurio gali priklausyti daug aspektų.

– Taigi jūs visiškai sutraukėte veiklą Baltarusijoje. Jūs nebeturite ryšių su ja?

– Taip.

– Ar kada nors skaičiavote šio projekto vertę?

Pats brangiausias pokytis buvo žmogiškųjų išteklių sąnaudos t.y. padvigubinti atlyginimai. Šio tipo ištekliams skiriame apie 60 proc. visų mūsų operacijų išlaidų. Tam, kad išliktumėme, mums reikėjo pertvarkyti verslą, pakelti atlyginimus ir paprašyti darbuotojų dirbti kuo efektyviau, kad galėtumėme eliminuoti mažiau reikšmingus projektus ir duoti didesnį dėmesį svarbiausiems projektams. Tad taip, tai buvo labai labai brangus sumanymas.

Tuo pačiu, žvengiant į praeitį, net nežinau, ar galėjome kažką daryti kitaip. Visgi, dienos pabaigoje mes esame nugalėtojai šioje situacijoje.

– Kaip jūs vertinate įmonę „Gurtam“? Kaip jūs ją vertinate ir matote rinkos atžvilgiu? Galbūt turite kažkokius principus, kuriais vertinate įmonės sėkmę?

– Mes turite tris labai paprastus parametrus. Mums jų reikia, kad galėtume suprasti, ar keliaujame teisinga kryptimi savo vizijos link. Ta vizija yra visai kas kita negu tiesiog skaičiai. Vizija yra konceptas, kaip mes dirbame ir kokiomis vertybėmis mes vadovaujames. Visgi, mes naudojame skaičius, kad galėtumėme aiškiai suprasti, ar mes einame link minėtos vizijos, ar ne. Mūsų trys pagrindiniai veiklos rodikliai būtų tokie:

  1. Pajamos vienam asmeniui. Planas būtų apie 200 tūkst. dolerių per metus. Tokios pajamos yra būtinos norint mokėti aukštus atlyginimus.
  2. Inžinierių procentas. Norint būtų technologijų įmone mes privalome kurti technologijas. Mūsų tikslas yra 40 proc. darbuotojų – inžinierių. Šiuo metu šis rodiklis nesiekia net 30 proc. ir tai yra didelė problema. Mes dirbame ties tuo, tačiau labai lėtai. Norint dirbti su dirbtiniu intelektu mums reikės dar daugiau inžinierių. Mums reikia ne tik žmonių, dirbančių su kodais, tačiau ir konkrečiai su užklausų inžinerija. Kas yra užklausų inžinerija dirbtiniam intelektui? Tai tekstinės instrukcijos, kaip dirbtinis intelektas turėtų veikti, ką jis turėtų daryti ir kaip. Taigi, manau, jog šioje dirbtinio intelekto eroje mums bus žymiai lengviau judėti mūsų tikslų link, kadangi tiesiog būtina turėtų daugiau žmonių, kurie tiesiogiai kurs įmonės vertę, o ne ją pardavinės ar reklamuos. Žmonės, kurie kuria įmonės vertė yra mūsų įmonės esmė.
  3. 25 proc. pelno lygis. Jis turėtų šoktelti nuo 25 proc. iki 30 proc., tačiau ne žemiau 20 proc. Tai yra laisvės rodiklis, laisvės, su kuria gali daryti ką tik nori. Jeigu mes būsime pelningi, mes galėsime daryti ką tik panorėsime. Tuo pačiu, jeigu pelnas būtų bus per aukštas, tai būtų puiki proga atsidėkoti darbuotojams, kad jie galėtų pasijausti dalis įmonės ir suprasti, jog jie ne tik kuria įmonės vertę, bet ir gali pasinaudoti to vaisiais.
Gurtam nuotr./Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu
Gurtam nuotr./Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu

– Dabar „Gurtam“ yra stabiliame bei tvirtame kelyje, tačiau kur veda šis kelias? Kas laukia ateityje? Ką dar „Gurtam“ gali pradėti daryti ar galbūt naudoti?

– Mūsų sritis yra ir bus telematika. Tačiau tuo pačiu metu, mes esame atviri naujoms technologijoms ir išbandome naujus dalykus. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto vystymas yra viena populiariausių tendencijų. Asmeniškai aš nebuvau prisilietęs prie šios temos iki pat 2023 m. spalio mėn. Tuo metu aš sėdėjau namuose su savo mažuoju sūnumi ir, kol jis žaidė, aš žiūrėjau „Youtube“ vaizdo įrašus apie dirbtinį intelektą. Suvokiau, jog ši nauja technologija sparčiai auga. Pasinėriau į šią sritį ir pradėjau kurti dirbtinio intelekto įrankius techninei pagalbai „flespi“ (tai buvo pirmasis „Gurtam“ produktas, kuriame buvo pristatytas dirbtinis intelektas techninės pagalbos ir telematikos įrankių valdyme). Vėliau šia dirbtinio intelekto idėją paskleidžiau po visą įmonę. Po to sutikau Nickolay Kurdesov, kuris šiuo metu yra mūsų įmonės CTO (liet. technologijų inžinierius). Jis pradėjo kurti mūsų įmonės dirbtinio intelekto platformas, kurios leido visiems „Gurtam“ įmonės darbuotojams sukurti savo botus, kurie automatizuotų jų darbą. Įsivaizduokime, kad esame buhalteris. Jūs sukuriame savo botą bei jį naudojate savo darbe. Jūs galime jį koreguoti, išmokyti jį tai, ko tik norite ir pritaikyti jį bet kuriame darbo etape.

Iš mano perspektyvos, ką aš sukūriau „flespi“ platformoje, tai kaip ir yra dirbtinio intelekto įrankis, kuris padeda mūsų partneriams, sutaupo mums laiko ir išsprendžia keblias situacijas. Tačiau ką padarė Nickolay, tai sukūrė atskirą platformą, kurioje visi dirbtinio intelekto pagalba gali automatizuoti savo darbą. Tad, manau, ateitis yra Nickolayo pusėje.

– Ar mes turime nerimauti dėl dirbtinio intelekto ateityje?

– Ne, dirbtinis intelektas yra labai paprastas. Tai mašinos mokymasis. Jis tiesiog viską atkartoja ir pats nieko nesukuria.

– Ar galima sakyti, jog vietoj to, kad bijotumėme dirbtinio intelekto, siūlote geriau į jį investuoti ir taip turėti geresnių įrankių?

– Taip. Žiūrint iš darbo perspektyvos, daugelis žmonių gali būti išsigandę, tačiau jie neturėtų taip jaustis. Dirbtinis intelektas ar dirbinio intelekto vystymas kaip tik sukurs naują darbo rinką. Žmonės vietoj to, kad darytų rutiniškas užduotis, galės savo laiką skirti labiau pažangiam darbui, kuriame žmogaus sprendimai yra svarbūs. Kai tik pradėjau dirbti su dirbtiniu intelektu aš supratau, jog žmogaus smegenys yra daug labiau pažengusios nei visos tos kompiuterio programos. Mes, žmonės, žinome labai daug dalykų ir visas šias žinias galime pritaikyti naudojant tiek ilgalaikę, tiek trumpalaikę atmintį. Mes galime mokytis kažko naujo tiesiog automatiškai.

– Ar turite viziją, kas gali ateityje nutikti su daiktų internetu ir dirbtiniu intelektu?

– Visų pirmiausia, mes dar labiau vertinsime asmeninius santykius bei žmones. Antra, nemanau, kad technologijos labai stipriai pasikeis per artimiausius 10 metų. Nežinau, kaip atrodo jūsų namai, tačiau mano namuose aš noriu atsikratyti visos elektronikos, visais išmaniaisiais įrenginiais, nes aš žinau, jog visa tai nėra saugu. Aš mėgstu, kai esu kontrolėje, kai galiu daiktus valdyti mygtukais ir jungikliais, tačiau čia tik mano asmeninė nuomonė. Galbūt kita karta galvos visai kitaip.

– Pabaiga, koks būtų jūsų palinkėjimas „Gurtam“ žmonės? Žmonėms, kurie galbūt ateityje bus „Gurtam“ žmonės, visiems lietuviams, visam pasauliui?

– Na, „Gurtam“ žmonėms linkiu būti laimingiems. Būti laimingam – pagrindinis dalykas. Darykite tai, kas jus daro laimingus, žinoma, įstatymų ribose. Be abejo, turėkite omenyje, jog jūsų veiksmai nekenktų aplinkai bei žmonėms aplink jus. Tai labai svarbu.

Lietuviams – apsaugokite Lietuvą. Rūpinkitės savo šalimi. Didžiuokitės savo šalimi. Darykite savo šalį konkurencinga atlygimų atžvilgiu, jog žmonės galėtų čia imigruoti bei reimigruoti. Tai yra puiki šalis su puiku oru. Juk žinote, su klimato atšilimu čia darysis vis geriau (klimato atžvilgiu) lyginant su Italija, Ispanija ar Portugalija.

O visiems kitiems žmonėms pasaulyje linkiu sustabdyti karus. Tikiuosi, jeigu dar kurs iškils naujas blogiukas, geri žmonės aplinkui tai supras ir sustabdys jį kol dar ne per vėlu. Tad visi turime būti išmintingi.

Gurtam nuotr./Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu
Gurtam nuotr./Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu

Norint peržiūrėti visą interviu, spauskite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų