Į 15min kreipėsi kaunietis Audrius P., pranešęs, kad neseniai atidaryta dviračių tako atkarpa neatlaikė įtampos – ėmė byrėti.
Patingėta išasfaltuoti bortelį – jis tiesiog suimituotai supiltas iš tų pačių asfalto atliekų. Rezultatas akivaizdus – išplautas žvyras su visais drenažo vamzdžiais.
„Matyt, į kažkieno kišenę buvo sutaupytos tam tikslui skirtos ES lėšos, kad patingėta išasfaltuoti bortelį – jis tiesiog imituojamai supiltas iš tų pačių asfalto atliekų. Rezultatas akivaizdus – išplautas žvyras su visais drenažo vamzdžiais, o greitai ant paties naujojo asfalto ims dygti smegduobės.
Štai taip priimami atlikti darbai – po mūsų nors ir tvanas, svarbu, kad kažkam nukrito vienas kitas euras. Įdomu, ar įlėkus kam į tokią duobę, savivaldybė apmokėtų dviratininko gydimo išlaidas?“, – kaltinimus valdžiai ir kelininkams metė kaunietis.
Dviračių taką nuo Muravos iki Ramučių Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu projektavo VĮ „Kauno regiono keliai“. Tai – Susisiekimo ministerijos kompetencijoje esanti teritorija. Kaip patikino Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Edmundas Mališauskas, tiesiami dviračių takai ir džiugina, ir kelia rūpesčių dėl kokybės. Atliktiems darbams, pasak jo, dažniausiai suteikiamas garantinis laikas, todėl rangovai turėtų ištaisyti broką.
Ketvirtadienį susisiekus su Evaldu Tamariūnu, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus konsultantu, paaiškėjo, jog „Kauno regiono keliai“ kelią jau tvarko. Dėl išsamesnės informacijos jis pasiūlė kreiptis į Tomą Mockų, laikinai einantį „Kauno regiono kelių“ direktoriaus pareigas.
„Liūtys savo padarė. Šis projektas finansuotas ne iš ES, o iš Kelių priežiūros plėtros programos. Tai buvo pigūs darbai, greitai įgyvendinama priemonė. Lėšos tam skirtos ribotos. Tad nebuvo taip, kad galėjome visko „priprojektuoti“. Norinčių tokių takų daug, o pinigų skirta mažai“, – paaiškino T.Mockus.
Šiuo metu, pasak jo, bandoma sutvirtinti šlaitus, kad situacija neprastėtų. Ateityje bus ieškoma būdų, kaip išspręsti problemą. Reikia rasti tinkamų inžinerinių sprendimų.
„Didelių pretenzijų rangovui „Autokausta“ neturiu. Nemanau, kad jie blogai atliko darbą. Tiesa, kviesime jų atstovus, aiškinsimės, ar tai – garantinio sąlygas atitinkanti situacija. Jei rasim pagrindo tam, spausim, kad sutvarkytų. Mano nuomone, viskas buvo atlikta vadovaujantis projektu.
Kad bus problemų, jau buvo aišku pridavus darbus. Paprašėme rangovo suformuoti laikinus volelius. Projekte jie nebuvo numatyti, už juos nemokėta, tad tai – „Autokaustos“ geranoriškas poelgis. Kurį laiką tie voleliai gelbėjo, tačiau liūties jie neatlaiko. Anksčiau perteklinis vanduo tiesiog nubėgdavo į griovį“, – patikino „Kauno regiono kelių“ vadovas.
Jis paaiškino, kad borteliams pinigų neužteko, o vandens nuvedimo problemą žadama spręsti. Darbų metu buvo suformuotas naujas šlaitas. Jis turi stabilizuotis. Tam gali prireikti 2-3 metų.
„Šis takas buvo tiesiamas kaip saugaus eismo priemonė. Kad saugiai „pakeltų“ žmones į miestą. Tame ruože, kuris net ir apšviestas, daug vaikštančių. Norima, kad jie eitų tiesiai, viena kryptimi, nemarširuotų į šonus, kas vykdavo iki šiol“, – pabrėžė T.Mockus.
Kiek kainuos tako sutvarkymo darbai, jis pasakyti negalėjo. Tačiau eurų išleista turėtų būti nedaug.
Pėsčiųjų-dviračių tako įrengimo šalia magistralinio kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis darbai atsiėjo 165 tūkst. eurų. Nutiesta 860 metrų naujo tako. Projektas priduotas 2015 m. gruodžio 17 d.
