Visgi norint tinkamai pasirūpinti automobiliu, dėmesį jam turime skirti ne tik žiemos sezonu, bet ir ištisus metus. Ekspertai akcentuoja, jog viena iš užduočių – tinkama variklio alyvos priežiūra, kurios savybės šaltuoju ir šiltuoju metų laiku skiriasi. Vienas svarbiausių parametrų, į kurį būtina atkreipti dėmesį – alyvos klampumas.
Alyvos klampumas ir kiti svarbūs simboliai ant bakelio
Visos variklių alyvos pagal klampumą skirstomos į tris grupes: vasarines, žiemines ir demisezonines.
„Variklio alyva savo savybes turi išlaikyti esant įvairiai temperatūrai ir slėgiui, tiek šaltu žiemos oru, tiek ir karštą vasarą. Svarbu žinoti, jog šaltuoju metų laiku krentant temperatūrai alyva tirštėja ir teka sunkiau, o šiltuoju, temperatūrai kylant – skystėja ir teka lengviau. Skystos, mažo klampumo alyvos lengviau pasiekia įvairias variklio dalis žemos temperatūros aplinkoje. Tirštos, didelio klampumo alyvos įprastai suformuoja geresnį apsauginį sluoksnį aukštesnės temperatūros aplinkoje“, – pasakoja Vilniuje įsikūrusio autoserviso vadovas Tomas Mareckas.
Alyvos klampą, t.y., tekėjimo lengvumą, esant tam tikrai temperatūrai, nusako skaitiniai kodai – klampos indeksas pagal SAE (Society of Automotive Engineers) klasifikaciją. Variklių alyvos klampa gali būti žymima, pavyzdžiui, 5W-20, 10W-30 ir 20W-50. Produkto tinkamumą žiemos sąlygoms aprašo pirma klasifikacijos dalis – pirmasis skaičius, einantis prieš raidę W, rodo alyvos tirštumą žemoje temperatūroje, o W raidė reiškia žiemą. Antrasis skaičius nurodo vasarines savybes prie 100 laipsnių temperatūros – kuo šis skaičius didesnis, tuo alyva tirštesnė.
Taigi, 5W-30 alyvos takumas bus geresnis nei 10W-30, kol variklis neįkaitęs, 10W-30 takumas bus geresnis nei 10W-40, varikliui pasiekus darbinę temperatūrą. Sunkiomis eksploatacijos sąlygomis, važinėjant karštu oru tirštesnė alyva geriau apsaugo variklio dalis negu skystesnė ir atvirkščiai.
Pasak T. Marecko, renkantis alyvą svarbu įvertinti ne tik šį parametrą, bet ir atkreipti dėmesį į raides „C“ ir „S“ – jos parodo, kokio tipo varikliui skirta alyva: „S“ žymima alyva skirta benzininiams varikliams, raide „C“ – skirta dyzeliams, o jei alyva universali, ji žymima dviem raidėmis. Alyva, skirta dyzeliniams ir benzininiams varikliams, skiriasi ne tik klampumu, bet ir sudėtimi, todėl visais atvejais renkantis alyvą geriau pasikonsultuoti su specialistais“, – akcentuoja ekspertas.
Skystesnė ar tirštesnė?
Pasak alyvos ir tepalų gamintojo „Total“ atstovybės Lenkijoje techninio skyriaus vadovo Andrzejaus Husiatynskio, variklio alyvos klampa yra labai santykinis parametras: „Temperatūra nuolat keičiasi, kai variklis dirba, o alyvos klampa didėja ir mažėja. Kai automobilio gamintojas projektuoja variklį, jis pasirenka produktą, kuris tenkins visus šio konkretaus tipo variklio poreikius. Todėl nėra paprasta atsakyti į klausimą, kuri alyva – skystesnė ar tirštesnė – yra geresnė“.
Skystesnės alyvos privalumas – tokia alyva šiek tiek sumažina trintį tarp variklio mazgų, todėl variklis tampa ekonomiškesnis, tačiau skysta alyva skvarbesnė ir lengviau teka pro tarpelius tarp tepamų dalių, todėl senuose ar labai sudėvėtuose varikliuose dėl skysto tepalo gali būti nepakankamas tepalo spaudimas. Klampesnės alyvos privalumas – ji sudaro storesnę ir atsparesnę tepalo plėvelę, tačiau naujuose varikliuose, kuriuose tarpai tarp tepamų paviršių maži, didelio klampumo tepalas sunkiau skverbiasi į tarpus tarp paviršių. Tuo tarpu demisezoninės alyvos pasižymi platesniu temperatūrų diapazonu, lyginant su vasarinėmis arba tik žieminėmis, jos mažiau priklauso nuo klampumo charakteristikų kaitos.
Pasak A. Husiatynskio, jeigu abejojama, kokio klampumo alyvą naudoti, informacijos reikia ieškoti automobilio gamintojo vadove: „Jei gyvenate ypač karštame ar šaltame klimate, jums gali tekti rinktis kiek tirštesnę ar skystesnę alyvą nei nurodyta, tačiau daugumai automobilių savininkų pakanka laikytis rekomendacijų“.
