Anot eksperto, ypač didelį pavojų vairuotojams kelia vandens pleištas tarp automobilio padangų ir kelio dangos, vadinamasis akvaplanavimas, kai važiuojant drėgna kelio danga transporto priemonė netikėtai praranda sukibimą lyg užvažiavus ant ledo. Ekspertas primena, kokios klaidos ant šlapio asfalto gali prikviesti nelaimę.
Daug kas priklauso nuo vairuotojo
Anot R.Bieliausko, akvaplanavimas yra reiškinys, galintis netikėtai užklupti ir itin patyrusius vairuotojus.
„Pakanka net ir nedaug vandens ant asfalto, kad susidarytų slysti tinkamos sąlygos. Kai padanga nesugeba iš savęs išstumti vandens, dėl susidariusios vandens plėvelės ji pakyla nuo kelio ir praranda su juo sukibimą, taip visiškai neatlikdama savo funkcijos. Tuomet automobilis tiesiog plaukia asfaltu“, – aiškina draudiko atstovas.
Anot jo, patekti į akvaplanavimo spąstus tikimybė išauga vasarą, kai pasitaiko staigių ir galingų liūčių, tačiau pavojų kelia ir kiti sezonai, kai kelio danga gali būti drėgna. Šią riziką kiekvienas vairuotojas turi įvertinti ir tinkamai tam pasiruošti.
„Iš esmės slydimą šlapia danga lemia trys faktoriai – automobilio greitis, padangų būklė ir vandens kiekis ant kelio. Du pirmuosius elementus vairuotojas gali kontroliuoti, todėl drįsčiau teigti, kad nemaža dalimi būtent nuo jo priklauso, ar pavyks išvengti nepageidaujamo efekto vairuojant“, – akcentuoja R.Bieliauskas.
Naujos padangos ramybės negarantuoja
Pasak draudimo bendrovės atstovo, važiuojant didesniu greičiu tikimybė pradėti slysti ant šlapios kelio dangos yra didesnė.
„Jei padangos netinkamos, užtenka važiuoti ir 40 ar 50 km/val. greičiu, kad prarastumėte automobilio kontrolę. Tad ne tik į greitį, bet ir į automobilio apavą negalima žiūrėti pro pirštus. Kaip ir negalima galvoti, kad naujos padangos išgelbės bet kokioje situacijoje“, – perspėja ekspertas.
R.Bieliauskas pabrėžia, kad svarbu ne tik padangų naujumas, bet ir jų kokybė, protektoriaus raštas ir gylis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar apskritai padangos yra optimaliai pripūstos ir tinkamos konkrečiam automobiliui bei ratlankiams.
„Padangų dydis ir plotis gali turėti įtakos akvaplanavimui, todėl reikėtų remtis gamintojo rekomendacijomis. Taip pat svarbu, kad padangose slėgis visada būtų optimalus. Per daug ar per mažai pripūstos padangos praranda savo darbines savybes, todėl padidina riziką slysti“, – pabrėžia draudiko atstovas.
Svarbu apgalvoti veiksmus
Kaip dar kartą primena R.Bieliauskas, važiuojant šlapia kelio danga svarbu kontroliuoti savo greitį, nes tai vienas iš faktorių, lemiančių akvaplanavimą. „Kai asfaltas drėgnas, rinkitės ne maksimalų leistiną, o saugų greitį. Tai sumažins riziką prarasti automobilio kontrolę“, – pataria draudimo ekspertas.
Jei jau nutiko taip, kad automobilis ėmė slysti šlapia kelio danga, anot R.Bieliausko, svarbiausia nepanikuoti ir nedaryti neapgalvotų veiksmų.
„Esminis patarimas automobiliui pradėjus slysti vandeniu – mažinti greitį. Tai būtina daryti palaipsniui, lėtai ir tolygiai atleidžiant akceleratoriaus pedalą. Jeigu matote, kad be stabdžių neišsiversite, tai taip pat darykite itin švelniai, pulsuojančiais judesiais“, – patarimus vardija R.Bieliauskas.
Draudimo bendrovės ERGO atstovo teigimu, važiuojant drėgna danga derėtų vairą visada tvirtai laikyti abiem rankomis, o automobiliui praradus sukibimą su kelio paviršiumi – vengti staigių manevrų.
„Būkite budrūs ir atsargūs, numatykite galimus veiksmus. Jei yra tikimybė susidaryti vandens pleištui, mažinkite greitį, išlaikykite maksimalią koncentraciją ir laikykitės saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Tai suteiks jums erdvės, jei reikės sukontroliuoti automobilį“, – apibendrina R. Bieliauskas.
