Kai kuriais atvejais automobilis atrodo blogesnis dėl neva savininko aplaidumo. Sakoma, jog negalima spręsti apie knygą iš jos viršelio, tad čia galioja tokia pati taisyklė. Iš šalies šie automobiliai atrodo gan paprastai, tačiau viduje slepia nemažai galios.
Stiliaus pirmtakai
Pirmaisiais „Sleeper“ stiliaus automobiliais tapo „Chrysler“ modeliai. „Chrysler 300“ serija prasidėjo 1955 metais, kuomet buvo išleistas „Chrysler C-300“ modelis. Tai buvo pirmasis keleivinis automobilis, kuris turėjo „FirePower“ V8 variklį ir galėjo pasiekti 300 arklio galių (220 kW). Tokių galingų automobilių JAV tuo metu niekas nebuvo matęs.
Iki 1957 m. jo galia padidėjo iki 375 arklio galių (280 kW). Tačiau neilgai trukus tokie prarado tikrojo „Sleeper“ automobilio vertę. Nors ir buvo galingi, tačiau prabangūs „Chrysler“ automobiliai toli gražu nepasižymėjo paprasta išvaizda. O ir pagaminama jų tuomet būdavo tikrai labai nedaug.
„Sleeper“ stiliui buvo tinkamas ir „Mercedes-Benz 300SEL 6.3“ sedanas, kuris buvo galingas, tačiau atrodė gan paprastai ir neišsiskiriančiai.
Teigiama, kad „Sleeper“ judėjimas Europoje prasidėjo nuo „Lotus Omega“, kurios primtakai – „Opel Omega“ bei „Vauxhali Carlton“.
Kas keičiama
Dažniausiai automobiliuose ir taip tūnantys galingi varikliai pakeičiami dar galingesniais. Neretai siekiama pagerinti automobilių pasirodymą pridedant prietaisus, kurie padidina variklio galia – padidina oro kiekį, patenkantį į variklį.
Tačiau dažniausiai pabrėžiama, kad automobilių eksterjeras nėra keičiamas. Kartais matoma ir pirminė automobilio išvaizda: platesni ratai, žemesnė stovėsena, girdimas kiek kitoks variklio „tonas“, tačiau patys entuziastai tokių modifikacijų neatlieka.
Neretai pašalinamos nereikalingos sėdynės, kondicionieriai, atsarginės padangos, šildymo sistema. Bamperiai bei žibintai pakeičiami kuo nors lengvesniu – viskas dėl kuo geresnio ir galingesnio pasirodymo.
Dažniausiai taip modifikuotais automobiliais draudžiama važinėti gatvėse, nes jie tiesiog nebuvo sutverti atlaikyti tiek galios ir gali būti pavojingi. Tiesa, jei su jais ir būna važinėjama, tai apdrausti sutinka ne visos draudimo įmonės.
Nuo automobilių būna panakinamos ir visos emblemos, kurios padėtų suprasti, kurio automobilio gamintojo mašina naudojama. Kad neatkreiptų į save dėmesio, automobilių modifikuotojai jo išorės neprižiūri taip kruopščiai, kaip vidaus. Neretai leidžiama plisti rūdims, o kartais jos net „pridedamos“, naudojant akumuliatoriaus rūgštis.
Dažnai automobiliai, pagaminti nuo 1930 m. iki 1970 m. gali atrodyti tarsi restauruoti, tačiau turėti atnaujintus stabdžius, žemesnę pakabą, atnaujintas pavaras bei sukeistus variklius. Tad gali būti panašūs į jau anksčiau aprašytus „Rat Rod“ arba „Hot Rod“ stiliaus automobilius.
