Pasaulyje yra nemažai automobilių gamintojų, tad natūralu, kad vieni iš jų yra sulaukę daugiau pripažinimo nei kiti. „Alfa Romeo“ – automobilių gamintojas iš Italijos, apie kurį vyrauja dvi skirtingos nuomonių grupės: vieni jį peikia dėl nepatikimumo, dažnų gedimų ir greito nuvertėjimo, tuo tarpu kiti jį giria už išskirtinį dizainą, jausmą, kurį sunku apibūdinti atsisėdus prie automobilio vairo, bei savitą charakterį.
1939 metais Henry Fordas yra pasakęs: „Kai matau pravažiuojant „Alfa Romeo“, aš jai nukeliu kepurę“. Kad susiformuotų toks išskirtinis automobilių gamintojo charakteris, reikėjo nemažai laiko.
Pirmajam A.L.F.A. modeliui daugiau nei 100 metų
„Alfa Romeo“ istorija prasidėjo XX-ojo šimtmečio pradžioje, kai 1910 metais grupė italų investuotojų iš prancūzų verslininko, norėjusio gaminti prancūziškus automobilius, įsigijo fabriką Milano priemiestyje. Investuotojai kompanijai suteikė „A.L.F.A.“ vardą, kuris reiškia „Anonima Lombarda Fabbrica Automobili“ (liet. anoniminė Lombardijos automobilių gamykla).
Pirmąjį „Alfa“ modelį 1910 metais sukūrė vyriausiasis įmonės inžinierius Giuseppe Merosi. Jis turėjo 4 l darbinio tūrio, 4 cilindrų variklį, išvystantį 24 arklio galias. 1911 metais su šiuo modeliu „Alfa“ dalyvavo Sicilijos „Targa Florio“ lenktynėse. Tai buvo pirmoji „Alfa“ sportinė patirtis. G.Merosi ir vėliau kūrė sėkmingus ir greitus modelius, kurie turėdavo nuo 2,4 l iki 6 l darbinio tūrio variklius.
Nuo variklių lėktuvams iki „Alfa Romeo“
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui daugeliui automobilių gamyklų teko pereiti prie karo pramonei skirtų komponentų gamybos, o „Alfa“ tuo metu gamino lėktuvams skirtus variklius. 1915 metais verslininkas Nicola Romeo perėmė „Alfa“ kompanijos valdymą.
Po karo buvo atnaujinta automobilių gamyba, o 1920 metais kompanijos pavadinimas pakeistas į „Alfa Romeo“. Pirmasis „Alfa Romeo“ vardu sukurtas modelis buvo G1 – šešių litrų darbinio tūrio, šešių cilindrų automobilis, kuriuo lenktyniavo Giuseppe Campari, Enzo Ferrari bei Uvo Sivocci – žymūs lenktynininkai, užtikrinę kompanijos sėkmę.
Keturlapis dobilas – sėkmės simbolis, kainavęs gyvybę
Galbūt esate pastebėję žalią keturlapį dobilą ant kai kurių „Alfa Romeo“ modelių – jis pirmą kartą pasirodė 1923 metais. Ugo Sivocci buvo labai talentingas, didelę patirtį turintis lenktynininkas, kuriam, atrodo, pritrūkdavo tik truputį sėkmės, kad finišo liniją kirstų pirmas.
Prieš „Targa Florio“ lenktynes Sicilijoje lenktynininkas ant priekinių grotelių nupiešė baltą kvadratą, o ant jo žalią, keturlapį dobilą. Jis pagaliau finišavo pirmas, o keturlapis dobilas tapo „Alfa Romeo“ lenktynių simboliu.
Po pastarųjų lenktynių praėjus keliems mėnesiams, U.Sivocci dalyvavo Europos „Gran Prix“ Monzos trasoje, kur vairavo kitą „Alfa Romeo“ automobilį – P1, tačiau šis nebuvo pažymėtas naujuoju simboliu. Viename iš posūkių U.Sivocci išlėkė iš trasos, apvirto ir nuo patirtų traumų mirė.
Nuo to laiko visi sportiniai „Alfa Romeo“ modeliai yra pažymėti keturlapiu dobilu, tik jau baltame trikampyje, taip norint pagerbti U.Sivocci.
Tarpukaris – auksiniai „Alfa Romeo“ metai
1923 metais vyriausiąjį „Alfa Romeo“ inžinierių Giuseppe Merosi pakeitė buvęs „Fiat“ darbuotojas Vittorio Jano, kuris labai stipriai prisidėjo prie tolimesnės „Alfa Romeo“ sėkmės.
Naujasis vadovas sustiprino „Alfa Romeo“ įvaizdį, kompanija pagarsėjo kaip gaminanti nepriekaištingus sportinius automobilius. Jo pirmasis kūrinys buvo P2 – pirmasis „Alfa Romeo“ modelis, turintis aštuonių cilindrų variklį. Su šiuo automobiliu 1925 metais „Alfa Romeo“ laimėjo inauguracines pasaulines „Grand Prix“ čempionato lenktynes.
Vittorio Jano kurti automobiliai pelnė daug įvairių titulų iki pat dešimtmečio pabaigos. 1930-aisiais Jano ir toliau kūrė sportinius „Alfa Romeo“ modelius, tokius kaip P3, 6C 1750 bei 8C 2300, o tai leido „Alfa Romeo“ dominuoti Le Mano, „Grand Prix“ bei Italijos „Mille Miglia“ lenktynėse.
Didžioji depresija „Alfa Romeo“ dvasios nepalaužė
1929 metais Amerikoje prasidėjusi Didžioji Depresija „Alfa Romeo“ kompanijai atnešė rimtus sunkumus, tačiau 1933 metais Italijos valdžia, norėdama išsaugoti garsų gamintoją, įmonę pradėjo remti finansiškai.
Gamykla buvo modernizuota, kad galėtų gaminti lėktuvų variklius, o automobiliai buvo gaminami tik turtingiems klientams.
Antrasis pasaulis karas ir vėl parklupdė automobilių pramonę. „Alfa Romeo“ gamykla buvo sugriauta per bombardavimą. Gamyba atnaujinta tik 1946 metais, o jos tikslas buvo gaminti mažesnius šeimyninius automobilių modelius.
Vis dėlto savo aistros gaminti sportinius automobilius kompanija neatsisakė. 1950 metais pirmąjį F-1 čempionatą laimėjo Nino Farina su „Alfa 158“ modeliu, o kitais metais F-1 čempionatą laimėjo Juanas Manuelis Fangio, sėdėdamas prie „Alfa 159“ vairo.
Nuo lenktyninių iki masinės produkcijos automobilių
1954-ųjų Turino automobilių parodoje „Alfa Romeo“ pristatė masinei produkcijai skirtą 1,3 l darbinio tūrio variklį turėjusią „Giuletta Sprint“. 1962-aisiais buvo pristatyta „Alfa Romeo Giulia“ – modelis, kuris buvo labai sėkmingas užsienio rinkose.
Populiarumo priežastis buvo galingas variklis, galiniai varomieji ratai bei sąlyginai mažas svoris. Jos gamyba tęsėsi iki aštuntojo dešimtmečio pabaigos.
Kitas modelis, kuris sulaukė pripažinimo ne tik visame pasaulyje, bet ir kino ekranuose, buvo „Spider“. Jo gamyba prasidėjo 1967-aisiais metais, o kitąmet modelis „vaidino“ filme „The Graduate“. Šio klasikinio kabrioleto gamyba tęsėsi dvidešimt šešerius metus, iki pat 1993-iųjų.
Plečianti savo automobilių gamą, „Alfa Romeo“ ir toliau lenktyniavo, nors laimėjusi pirmus du F-1 pasaulio čempionatus, ji iš šių prestižinių lenktynių pasitraukė.
Nuo 1960-ųjų „Alfa“ dalyvaudavo Pasaulio sportinių automobilių čempionatuose, kur 1975-aisiais bei 1977-aisiais triumfavo. Buvo pradėta tobulinti masinei produkcijai skirti automobilių modeliai, kurie dalyvavo ralio, GT serijos lenktynės, kur šie modeliai pasižymėdavo kaip vieni iš pajėgiausių.
Finansinių sunkumų kamuojamą „Alfa Romeo“ išgelbėjo „Fiat“
1970-aisiais „Alfa Romeo“ paveikė ekonomikos nuosmukis, tačiau ir sunkmečiu gamykla sugebėjo pagaminti sėkmingų naujų automobilių modelių: kritikų pripažinta „Montreal“ ir šeimyninis hečbekas „Alfasud“, kurio iš viso buvo parduota arti milijono.
Tačiau 1986-aisiais metais finansiniai sunkumai „Alfa Romeo“ kompaniją privertė prieglobsčio ieškoti po „Fiat“ sparnu. Tačiau net ir prisijungus prie „Fiat“, „Alfa Romeo“ situacija nepagerėjo. Smuko pardavimai JAV rinkoje, nes pagamintų automobilių modeliai vis neatitikdavo saugumo ar emisijos reikalavimų. Tai privertė „Alfa Romeo“ visiškai pasitraukti iš JAV rinkos.
Kompanijai ėmė labiau sektis 1995-aisiais metais, pristačius sportiškąjį GTV modelį, o 1998-aisias metais „Alfa Romeo 156“ pelnė Europos metų automobilio apdovanojimą.
Šį apdovanojimą 2001-aisiais metais pelnė ir hečbekas 147. Nuo tada „Alfa Romeo“ stiprino savo prekės ženklą kurdama tokius modelius kaip GT, „Brera“, 159, naujuosius „Giuletta“ ir „MiTo“ bei sportiškus automobilius – 8C ir 4C.
Ateities planuose – nauji modeliai
-
27-erius metus trukusi itališka klasikinio dizaino istorija – „Alfa Romeo Spider“
-
„Targa Florio“ – legendinės lenktynės, kurių atminimas suteikia žavesio atostogoms Sicilijoje
-
Antrojo pasaulinio karo vadų automobiliai: 5. Benito Mussolini – lenktynių gerbėjas
-
Ferdinandas Porsche – žmogus, pakeitęs automobilizmo istoriją
„Alfa Romeo“ automobilius gamina daugiau nei šimtą metų, per kuriuos ištvėrė du pasaulinius karus ir keletą finansinių krizių.
Tai gamintojas, turintis vieną spalvingiausių istorijų automobilių pasaulyje, kuris visada siekė kurti gražius ir greitus automobilius. Marga istorija ir išskirtiniai modeliai lėmė, kad „Alfa Romeo“ yra itin populiarus gamintojas tarp automobilių kolekcininkų.
Remiantis kompanijos pateikta informacija, „Alfa Romeo“ iki 2018 metų žada pristatyti mažiausiai tris naujus automobilių modelius – du skirtingo dydžio sedanus bei krosoverį. Visi modeliai turėtų būti komponuojami su galiniais arba visais keturiais varančiais ratais, turėti galingus variklius ir taikyti į „Premium“ segmentą.
