Lapkričio 12 d. Seimo posėdyje bus svarstomos Administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio pataisos (projektas Nr. XIIIP-4438), kuriomis siūloma įtvirtinti, kad vairuotojai kelio ženklais būtų informuojami apie visus kelio ruožuose naudojamus stacionarius ir mobiliuosius teisės pažeidimų automatinius fiksavimo prietaisus.
Projekto iniciatorius Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas teigia, kad permainos padėtų efektyviau ir saugiau vykdyti KET pažeidimų kontrolę kelyje.
Artūras Pakėnas: „Greičio niekur negalima viršyti“
Vairavimo mokyklos „AmplusLT“ vadovas ir instruktorius, saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas vienareikšmiškai teigia, kad įspėjamųjų ženklų prieš „trikojus“ tikrai nereikia.
„Jau yra įspėjama apie stacionarius greičio matuoklius. Prieš ruožus rašoma, kiek tiksliai kilometrų jie tęsis. Bet kam to reikia prieš „trikojus“? Neveltui tai yra mobilioji sistema, kurią galima perkelti akimirksniu, t.y. pastatei trikojį, padirbai pusvalandį, keli į kitą vietą. Tai dabar darysime ir statysime laikinuosius ženklus? Nesuprantu šito siūlymo prasmės“, – atviravo A.Pakėnas.
Specialistas tokią idėją prilygino slogos gydymui nosies kamštukais – tam laikui problemos kaip ir nelieka, tačiau pasekmės ir priežastys nesikeičia.
TAIP PAT SKAITKITE: Į „trikojo“ objektyvą dukart per valandą patekęs BMW paneigė populiarų mitą
„Reikia apsispręsti, ko siekiama: ar norima, kad tam tikru momentu būtų važiuojama lėčiau kažkurioje atkarpoje, ar kad žmonės iš viso neviršytų greičio. O D.Gaižauskas demagogiškai aiškina, kad per didelis greitis yra blogai. Jei greitis yra blogai, tai nevažiuok greičiau. Kas neleidžia važiuoti 90 km/val., kai tiek ir leidžiama? Pas mus įprasta tapo sakyti: „Žymėkite, kur negalima viršyti greičio.“ Niekur negalima viršyti! Juokingai skamba tas klausimas. O kur nebus to įspėjimo, galima bus viršyti?“ – retoriškai klausia A.Pakėnas.
Specialistas nė neabejoja, kad toks pasiūlymas ne veltui dar kartą iškeltas likus kelioms savaitėms iki rinkimų. Tai, anot jo, tėra populistinis sprendimas, kadangi greičio klausimas, ypač keliuose atsiradus „trikojams“, yra itin jautri tema šalyje.
Vitoldas Milius: „Turi būti nežinomybės faktorius“
„Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius, keliautojas Vitoldas Milius tikina, kad įspėjamųjų ženklų pastatymas turi dvi medalio puses.
„Nemažai teko matyti valstybių ir Europoje, kuriose gali būti visiškai nežymėtas matuoklis arba automobilis su matavimo įranga – tiek stovintis, tiek važiuojantis. Ir ženklų nebūdavo. Kai kurios šalys turi ir tokią, ir tokią versiją: kai kur yra ženklas, kai kur – nėra.
Jei žiūrėsime iš tos pusės, kad visų matuoklių tikslas turėtų/galėtų būti tiesiog sudrausminti vairuotojus būtent toje vietoje, kuri yra pavojinga ir pan., tokiose vietose pastatai matuoklį, ženklą ir viskas veikia. O jei nekreipi dėmesio į ženklą, reiškia, kad pats kvailas.
Yra ir kita medalio pusė. Reikia pripažinti, kad labai greitai išmokstame ir sužinome vietas, kuriose stovi greičio matuokliai ir vairuotojų elgesyje pastebiu tai, kad dažnai jie prie ženklo ar prie matuoklio (stacionaraus ar prie vidutinio greičio) viską daro teisingai, tačiau tik pasibaigus teritorijai vėl pažeidžia taisykles. Tam, kad to nebūtų, turėtų išlikti nežinomybės faktorius, kai neaišku, kur turėtų būti matuoklis, ir tokiu atveju visada turėtum laikytis taisyklių“, – teigia V.Milius.
Jo teigimu, vairavimui pagal taisykles ir saugaus greičio laikymuisi, siūlomos permainos įtakos neturės.
„Matuoklius statyti prasminga pavojingiausiose vietose, o ne bet kur. Ir galima juos net ir žymėti – parodyti, kad viskas veikia, sistema veikia. Tačiau jei nelieka to nežinomumo faktoriaus, kiek laiko prireiks, kol visi žinos ir laikysis taisyklių tik ten, kur žino, kad yra matuoklis? Bendram greičio sumažinimui, taisyklių laikymuisi, manau, nežinomybė ir baimė būti pagautam bet kurioje vietoje gali padėti. O vairuojant reikia užsiimti prie vairo tuo, kuo reikia, o ne žiopsoti“, – teigia V.Milius.
Specialistas taip pat pabrėžė, kad vietos, kuriose statomi trikojai, turėtų būti prasmingos: avaringos, pavojingos. Tam, jog visi suprastų, kad neieškoma kaip pasipelnyti, o kad tikrai siekiama sudrausminti vairuotojus.
Pasiūlymas atgimė dar kartą, tačiau kelia abejonių
Tiesa, panašų siūlymą D.Gaižauskas pateikia jau ne pirmą kartą. Šių metų pradžioje buvo pateiktas siūlymas, kad policija, užfiksavusi greičio viršijimą arba kitokį pažeidimą vadinamuoju „trikoju“, galėtų bausti tik tokiu atveju, jeigu matuoklis būtų pažymėtas Kelių eismo taisyklėse numatytu informaciniu ženklu „Automatinė eismo kontrolė“.
Lietuvos Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys jau metų pradžioje BNS teigė, kad tokie siūlymai „kelia abejonių“.
„Kelių eismo taisyklės galioja visame kelyje, visuose Lietuvos keliuose, nepriklausomai, ar stovi greičio matuoklis, ar nestovi. Tam tikri ženklinimai, nurodantys, kur vairuotojai turėtų elgtis atsargiau, man kelia abejonių. Jie visur turi elgtis atsargiau ir laikytis Kelių eismo taisyklių“, – sakė pareigūnas.
Kaip rašėme anksčiau, lietuviai taip pat rinko parašus ir peticijoje, kuria buvo siekta, kad prieš mobilius greičio matuoklius būtų įrengiami įspėjamieji ženklai, tačiau laikui bėgant šurmulys nutilo.
Lietuvos policija 37 lazerinius mobiliuosius greičio matuoklius įsigijo 2019 m. rugsėjį. Vadinamieji „trikojai“ pažeidimus gali fiksuoti 300 metrų atstumu, veikti naktį ir dieną tiek mieste, tiek užmiestyje.