Trys auksiniai modeliai
Jau 25 metus naujų automobilių saugumą vertinantys ir prie šios srities progreso stipriai prisidedantys „Euro NCAP“ specialistai šiemet pradėjo tikrinti, ar efektyvios komercinio transporto aktyviojo saugumo sistemos. Pagal tai, kokios montuojamos ir kaip efektyviai veikia, automobiliams skiriamas vienas iš keturių įvertinimų: nerekomenduojamas, bronzinis, sidabrinis arba auksinis.
Šiuo metu geriausią (auksinį) įvertinimą gavo trys modeliai: atnaujintas ketvirtos kartos „Ford Transit“, „Volkswagen Transporter“ ir „Mercedes–Benz Vito“, kurių aktyviojo saugumo sistemos įvertintos daugiau nei 60 proc.
„Euro NCAP“ specialistai vertina autonomines stabdymo, nukrypimo nuo važiavimo juostos kontrolės, greičio palaikymo ir saugos diržų sistemas. Kodėl svarbu komerciniam transportui tokia saugumo įranga?
„Manau, komercinių automobilių saugumas per ilgai nevertintas. Jų – daug, jie sunkesni, daugiau važinėja, vairuotojai dažniau skuba, labiau pavargę, todėl rizika patekti į eismo įvykį yra didesnė“, – pabrėžia komercinio transporto žinovas ir konkurso „Lietuvos komercinis automobilis“ vertinimo komisijos narys Karolis Šimkus.
Specialisto teigimu, pastaruoju metu įvyko didžiausias komercinio transporto saugumo proveržis.
„Pagaliau tiek vartotojai, tiek gamintojai suprato, kad, palyginti su lengvaisiais, komerciniai automobiliai taip pat turi būti saugūs ir komfortiški“, – pažymi K. Šimkus.
Vertintos saugumo sistemos
Žvelgiant į auksinių modelių atskirų sistemų veikimą, geriausiais balais ne vienoje kategorijoje buvo įvertintas „Ford Transit“ – jis surinko 9 bei 8,6 balo (iš 10) bandant autonomines prevencines susidūrimo su pėsčiaisiais ir dviratininkais sistemas. Maksimalų įvertinimą – 15 iš 15 – šiam automobiliui saugumo specialistai skyrė už pastovaus greičio palaikymo sistemą. Ką tai reiškia lengvųjų komercinių automobilių vairuotojams ir pirkėjams?
„Svarbiausia, kur automobiliu važiuojama. Jei lengvaisiais komerciniais automobiliais dažniau važinėjama mieste, didelė rizika yra pėstieji, dviratininkai, kiti automobiliai, nes su jais susidūrus pasekmės bus baisesnės nei su kitu automobiliu. Iš kitos pusės, tarpmiestinėse, užmiesčio kelionėse daugiau rizikos susidurti su kitu automobiliu ar nukrypti nuo važiavimo juostos, todėl tokiomis aplinkybėmis aktualiau, kad efektyviai veiktų prevencinės sistemos“, – pastebi K. Šimkus.
Įranga kainuoja, bet dar brangiau, jei jos nėra
Automobilių saugumo įranga – papildomos išlaidos tiek gamintojui, tiek ir pirkėjui. Į kai kuriuos modelius dauguma sistemų montuojamos standartiškai, bet tada kyla galutinė pirkimo kaina.
Yra ir tokių modelių, kurių, pavyzdžiui, autonominių stabdymo sistemų užsakyti negalima net ir už papildomą mokestį. Dalis jau minėto „Ford Transit“ saugumo sistemų yra standartinėje įrangoje, o kitas galima užsakyti pagal poreikius ir naudojimo sąlygas.
„Geriausia, kai ir rinka, ir gamintojai formuoja įpročius, o saugumo įranga tampa neišvengiama. Puikus pavyzdys, kai lengviesiems automobiliams tapo privaloma elektroninė stabilumo programa (ESP). Nuo tada niekas nesidomi, kiek kainuoja, ir neketina atsisakyti. Žinoma, papildoma įranga kelia automobilio kainą. Kita vertus, jei sistemų nėra ir įvyksta avarija, sužalojamas vairuotojas, laikinai arba visam laikui negalima važiuoti automobiliu, krenta išliekamoji vertė antrinėje rinkoje. Taigi papildoma įranga kainuoja, bet, žiūrint plačiau, dar brangiau, jei jos nėra“, – svarsto komercinio transporto ekspertas.
Komerciniai automobiliai vis labiau tampa saugesni. Vos prieš kelerius metus pasirodžiusios lengvųjų automobilių sistemos labai greitai randamos ir keleiviniuose bei krovininiuose mikroautobusuose. Tikėtina, šios tendencijos išliks ir ateityje, o tai, be jokios abejonės, reiškia, jog saugesni ne tik tokių automobilių vairuotojai, bet ir visi eismo dalyviai.
