Draudikai atkreipia dėmesį, kad tokios smulkios avarijos nepadaro didelės finansinės žalos, tačiau gali pridaryti bėdos avarijos kaltininkui, jei jis iš įvykio vietos išvyks nesulaukęs nukentėjusios transporto priemonės vairuotojo ar policijos pareigūnų.
„Kiekvienais metais spalio mėnesį tokių eismo įvykių skaičius pradeda augti. Po pandemijos dalis žmonių dirba hibridiniu būdu, važinėja mažiau, todėl praranda kasdienius manevravimo aikštelėse įgūdžius, menksta ir atidumas. Stovėjimo aikštelėse, prekybos centrų ar biurų parkavimo vietose bei kiemuose įvykstančioms eismo įvykiams būdingi nedideli įlenkimai, šonų apibraižymai, žibintų iškūlimai, veidrodėlių nulenkimai ar buferių suskaldymai. Retesniais atvejais nukenčia automobilio ratai“, – sako „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Jos teigimu, bendrai tokių įvykių procentas nėra itin didelis ir trejus pastaruosius metus sudaro apie 10 proc. visų eismo įvykių. „Dažniausiai tokie įvykiai fiksuojami didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Įdomią tendenciją stebime Šiauliuose: jau trečius metus iš eilės, tokių smulkių eismo įvykių skaičius šiame mieste mažėja“, – pasakoja draudikė.
Pasak V. Katilienės, skubėdami žmonės dėl smulkaus įvykio dažnai nesulaukia automobilio, kuriam padarė žalą, savininko. „Tiesiog nukentėjusio turto savininkui palieka raštelį su kontaktais už valytuvo ir išvažiuoja savais keliais. Regis, logiška, kad nukentėjusysis paskambins rastu telefonu, abu vairuotojai užpildys deklaraciją ir viskas bus išspręsta, tačiau galimas ir kitas scenarijus“, – sako V. Katilienė.
Raštelį gali nunešti vėjas ar nuplauti lietus, be to vairuotojas gali jo ir nepastebėti. Tokiais atvejais kaltininkas teisiškai būtų laikomas pasitraukusi iš įvykio vietos. Toks poelgis gali užtraukti baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Jei padaryta didelė žala – bauda bus didesnė.
Draudikė pataria įvykus eismo nelaimei stovėjimo aikštelėje ar kieme, neskubėti pasišalinti iš įvykio vietos. „Pirmiausia, rekomenduočiau ramiai lukterėti kitos transporto priemonės vairuotojo. Jei nelaimė įvyko kieme, galima paprašyti kaimynų ar kitų daugiabučio gyventojų pagalbos: žmonių informacija labai dažnai padeda nustatyti automobilių savininkus. Jei avariją padarėte prekybos centro aikštelėje, kreipkitės į jo informacijos skyrių ir praneškite žalą patyrusio automobilio valstybinius numerius per garsiakalbį“, – pataria V. Katilienė.
Ji taip pat rekomenduoja pačiam kaltininkui paskambinti trumpuoju bendrosios pagalbos telefonu 112. „Policijos pareigūnai, tikėtina, padės surasti transporto priemonės savininką ir su juo susisieks. Dėl smulkaus eismo įvykio policijos ekipažo gali tekti palaukti ilgesnį laiką, nes tai nėra skubus įvykis“, – aiškina draudimo bendrovės atstovė.
Draudikė atkreipia dėmesį, kad stovėjimo aikštelėje ir kieme padarius smulkų eismo įvykį nereikėtų patiems vertinti padarytos žalos dydžio. „Matome tendenciją, kad vertindami padarytą žalą vairuotojai neretai klysta. Dažnai pasitaiko atvejų, kai automobiliu tik nestipriai atsiremiama į kitą transporto priemonę, o po meistrų apžiūros paaiškėja, kad tenka keisti visą bagažinės automatinio atsidarymo sistemą ar panašiai. Automobiliuose sparčiai daugėja elektronikos, todėl patiems įvertinti tik paviršiuje matomus avarijos padarinius yra rizikinga ir galimai klaidinga“, – dėsto V. Katilienė.
„Gjensidige“ duomenimis, vidutinė žala, kurią patiria vairuotojai po eismo įvykių aikštelėse, siekia 300 eurų. Tad pasišalinus iš eismo įvykio vietos, bauda gali būti net didesnė už padaryta žalą.
