15min pašnekovas Linas (vardas pakeistas) pasakojo, kad rugsėjo pradžioje buvo apvogtas ir apgadintas jo šeimai priklausantis automobilis „VW Passat“. Dėl žalos atlyginimo jis kreipėsi į „Lietuvos draudimo“ darbuotojus, kurie paaiškino, kad transporto priemonę reikėtų apžiūrėti ir remontuoti partnerių servise.
Paaiškėjo, kad automobiliui nėra dėvėtų originalių detalių, todėl dalį sumos, už naujas detales, teks pakloti savininkui.
„Kadangi automobilis po apgadinimų negali būti eksploatuojamas, nes pavogta navigacinė sistema su valdymu, su kuria automobilyje veikia atbulinės eigos kamera ir „parktronikai“, kreipiausi į draudimą dėl pakaitinio automobilio, kuris priklauso pagal kasko draudimą. Deja, draudimas jo negalėjo pasiūlyti, kadangi mūsų šeimos automobilis yra su automatine pavarų dėže“, – paaiškino pašnekovas.
Šokiravo kaina
Pakaitinio automobilio nuoma jam teko rūpintis pačiam. Dar labiau pašnekovas nustebo išvydęs remonto darbų sąmatą. Paaiškėjo, kad automobiliui nėra dėvėtų originalių detalių, todėl dalį sumos, už naujas detales, teks pakloti savininkui.
„Privalėčiau sumokėti už nusidėvėjimą, nes remontui būtų naudojamos naujos detalės. Remonto sąmata – 4 300 eurų, iš kurių – 1 044,38 eurų turi būti padengta iš mano pusės. Su tuo aš nesutinku. Pakeitus man kelias salono dalis naujomis, mano automobilio vertė nepakils. Ji liks tokia pati, kokia yra, o aš turėsiu 2 044,38 eurų išlaidų (1044,38 eurų + 1 000 eurų už automobilio nuomą), kad automobilis būtų toks, kaip prieš draudiminį įvykį.
Todėl pasiūliau draudimui surasti mums abiem palankų sprendimą ir pagalvoti apie protingą išmoką vietoj remonto arba remontuoti automobilį, bet neišskaitant nusidėvėjimo dėl to, kad automobilio rinkos vertė dėl remonto nepakils“, – dėstė pašnekovas.
Gali rinktis: remontuoti ar mokėti išmoką
Lino teigimu, draudikai su pasiūlymu nesutinka, o sprendimą argumentuoja remdamiesi transporto priemonių draudimo taisyklėmis. Pasak jo, tose taisyklėse nurodyta, kad draudimas gali rinktis arba remontuoti, arba mokėti išmoką, todėl toks sprendimas kelia abejonių. Aklavietėje atsidūręs pašnekovas tikisi, kad išspręsti ginčą padės Lietuvos bankas.
„Šiuo atveju man susidaro įspūdis, kad draudimas siekia sau naudos ir turi kažkokių susitarimų su servisais ar detalių kompanijomis. Aš, kaip vartotojas, jeigu būčiau žinojęs, kad tokiam automobiliui, kaip „VW Passat“, nesugebės pateikti dalių, greičiausiai nebūčiau pasirinkęs šios kompanijos“, – nusivylimo neslėpė vyras.
Neatlygina nuostolių grynaisiais pinigais
„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovo Artūro Juodeikio teigimu, kiekvienas įvykis yra nemaloni patirtis ir sujaukia įprastą kliento dienotvarkę, tačiau draudimo esmė – atkurti kliento turtą į prieš įvykį buvusią būklę.
Draudikas, 15min sakė jis, neįsipareigoja pagerinti automobilio būklės, todėl pavogtos detalės, kurios buvo nenaujos, yra keičiamos dėvėtomis.
„Pasitaiko atvejų, kai automobilių servisai neturi tinkamų dėvėtų dalių keitimui – nesubraižytų, nepažeistų. Dažniau taip nutinka, kai keičiami salono elementai – tuomet mūsų partneriai siūlo keisti sugadintas detales naujomis, atitinkamai skaičiuojant nusidėvėjimą. Pagal kasko draudimo taisykles, automobilio dalių vagystės nuostoliai atlyginami tik pateikus remonto, detalių įsigijimo ir keitimo faktą bei apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Draudimo bendrovė neatlygina nuostolių grynaisiais pinigais, kai yra pavagiamos automobilių detalės“, – paaiškino A.Juodeikis.
Žalų departamento vadovas 15min teigė, kad pakaitinis automobilis klientui suteikiamas tam laikotarpiui, kol autoservise šalinami gedimai ir pristatomas klientui į servisą, kuriame vyksta jo automobilio remontas.
Draudikas negali suteikti tokio pat automobilio, kuriuo važinėjo klientas.
„Pakaitinis automobilis suteikiamas atsižvelgiant į kliento turimą automobilį, jo dydį, bet ne geresnis nei vidutinės klasės, todėl pakaitinis automobilis nebūtinai turės navigacinę sistemą, tokią pačią garso aparatūrą ar greičių dėžę kaip kliento remontuojamas automobilis. Pakaitinio automobilio tikslas – pagelbėti klientui, kol vyksta jo automobilio remontas, tačiau draudikas negali suteikti tokio pat automobilio, kuriuo važinėjo klientas. Suteikiant pakaitinį automobilį, atsižvelgiama į turimą vairuotojo pažymėjimo kategoriją, jeigu vairuotojas turi teisę vairuoti automobilį tik su automatine pavarų dėže – toks automobilis ir suteikiamas“, – dėstė A.Juodeikis.
„Kartu norėčiau pabrėžti, kad mes, gerbdami kliento privatumą, negalime viešai komentuoti konkrečios žalos ir laikomės praktikos to nedaryti – kaip tik, visus nesutarimus sprendžiame su klientu tiesiogiai (tą darome ir šiuo atveju), papildomai klientui ir raštu, ir žodžiu paaiškinant, kodėl priimamas vienas ar kitas sprendimas. Kiekviena žala yra tam tikra prasme unikali, situacija vienoje žaloje nebūtinai yra tokia pati ir kitoje, tačiau pagrindas yra mūsų sutartis su klientu ir taisyklės, kuriomis mes vadovaujamės“, - 15min teigė „Lietuvos draudimo“ komunikacijos skyriaus vadovė Ingrida Žaltauskaitė.
Dažniausiai kreipiasi dėl ginčų su draudikais
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Dovilė Arlauskaitė 15min atskleidė, kad nesutarimai su draudimo įmonėmis yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių vartotojai dažniausiai kreipiasi į Lietuvos banką prašydami išnagrinėti ginčą.
„Per šių metų tris pirmuosius ketvirčius tokie atvejai sudarė net 76 proc. visų Lietuvos banke nagrinėtų ginčų. Nesutarimai dėl kasko draudimo sudaro kiek mažiau nei penktadalį visų ginčų su draudimo įmonėmis, dėl kurių kreipiamasi į Lietuvos banką. Panašios tendencijos vyravo ir pernai“, – teigė ji.
Kasko draudimo ginčuose dažniausiai nesutariama dėl to, ar draudikui apskritai kyla pareiga mokėti draudimo išmoką ir dėl draudimo išmokos dydžio.
Pasak D.Arlauskaitės, kasko draudimo ginčuose dažniausiai nesutariama dėl to, ar draudikui apskritai kyla pareiga mokėti draudimo išmoką (t.y. ar įvykis yra draudžiamasis) ir dėl draudimo išmokos dydžio. Pašnekovė pabrėžė, kad kalbant apie šias sutartis yra svarbu suprasti, kad kasko yra savanoriško draudimo sutartis. Kitaip tariant, dėstė ji, mes patys sprendžiame, ar sudaryti šią sutartį, su kuriuo draudiku ir kokiomis sąlygomis.
„Priešingai nei privalomojo draudimo atvejais, tiek draudžiamieji įvykiai, tiek draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka yra nustatomi ne teisės aktuose, bet konkrečioje sutartyje – draudimo liudijime ir draudimo taisyklėse. Įprastai draudimo įmonės vartotojams siūlo pasirinkti iš kelių variantų: siauresnę arba platesnę draudimo apsaugą, taip pat skiriasi ir skirtingų draudimo įmonių siūlomos sąlygos.
Pavyzdžiui, vienu atveju gali būti susitarta, kad skaičiuojant draudimo išmoką nusidėvėjimas nebus vertinamas, kitu atveju šalys gali būti sutarusios tai vertinti. Žinoma, nuo teikiamos draudimo apsaugos priklauso ir mokamos draudimo įmokos dydis. Todėl kiekvienas atvejis yra individualus, o konkretus sprendimas gali būti priimamas tik įvertinus šalių susitarimo sąlygas“, – 15min paaiškino Lietuvos banko atstovė.
Dėl galiojančios asmens duomenų apsaugos pašnekovė negalėjo komentuoti konkretaus atvejo, tačiau atskleidė, kad vidutiniškai ginčo nagrinėjimas užtrunka apie 74 dienas, o priimti (nuasmeninti) sprendimai dėl ginčo esmės yra skelbiami viešai.
