Žvilgtelėjus į šį sunkvežimį, susidaro įspūdis, kad jis buvo gerokai pralenkęs savo laikmetį. Pirmą kartą viešai jis buvo pademonstruotas 1988 m. Paryžiuje vykusios auto parodos metu. Sunkvežimio dizainas verčia manyti, kad ir dabar ši transporto priemonė galėtų būti laikoma ateities koncepciniu modeliu.
Iš karto į akis krenta tarpas tarp važiuoklės ir kabinos. Šis išskirtinumas atsirado dėl itin įdomaus inžinierių sprendimo. Šis sunkvežimis turėjo būti modulinis, tai yra jį buvo galima sukonstruoti iš atskirų modulių, panašiai kaip „Lego“ kaladėles. Tai priminė tų laikų kosmoso technologijas. Buvo sukurtas sunkvežimio prototipas, leidžiantis tarpusavyje kombinuoti įvairius modulius. Kiekvienas modulis sukuriamas atskirai ir turi savo individualias charakteristikas, kurios derinamos su kitais moduliais. Toks sprendimas leidžia nekurti visos sunkvežimių gamos, o susikoncentruoti ties keletu modulių ir padaryti juos tarpusavyje kuo labiau suderinamus.
Inžinieriai norėjo važiuoklę ir variklį atskirti nuo kabinos ir krovinių skyriaus. Tuomet sunkvežimis galėtų būti komponuojamas pagal krovinio svorį. Reikiamam kroviniui būtų parenkama atitinkama važiuoklė su varikliu. Esant reikalui, buvo galima kombinuoti ir keletą važiuoklių ir taip gauti daugiau galios arba naudoti mažesnės galios važiuokles su varikliais vežant lengvus ar mažus krovinius.
Teigiama, kad buvo sukonstruotos tik dvi visiškai veikiančios tokio tipo transporto priemonės. Prieš keletą metų viena iš jų buvo restauruota. Dabar šis sunkvežimis yra pastatytas kaip paminklas.
Sunkvežimio maksimali bendroji masė galėjo siekti iki 88 t. tokiam kroviniui gabenti reikėjo panaudoti keletą modulinių varančiųjų ir krovinių skyriaus dalių. Tokios transporto priemonės dizainas leido pasiekti labai gerus aerodinaminius rodiklius nes nebuvo tarpo tarp kabinos ir puspriekabės.
Koncepciniuose sunkvežimiuose buvo sumontuoti „MAN“ varikliai. Maksimalus greitis siekė 120 km/h. Sunkvežimyje buvo nepriklausoma pneumatinė pakaba, ABS ir originali vairavimo technologija. Sukdavosi tik modulinė varančioji dalis, o kabina likdavo savo vietoje. Tuščios transporto priemonės masė siekė 12 t. Naudojant vieną krovinių skyrių, buvo galima gabenti iki 21 t. svorio krovinius.
Dar viena itin įdomi detalė – tai buvo hibridinis sunkvežimis. Jis buvo varomas dyzelinu ir elektra. Papildomai tvirtinamų krovinių skyrių moduliniai varikliai buvo varomi elektra. Ji buvo tiekiama iš pagrindinio variklio. Šie papildomi moduliai su varikliu galėjo būti aktyvūs arba pasyvūs. Aktyviuose buvo elektriniai varikliai, kuriuos užtekdavo laidu sujungti su pagrindine sunkvežimio dalimi vien elektros kabeliu.
