Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Sunkvežimių pramonė: kas ir kada pakeis dyzeliną?

Europos keliuose ketvirtadalį anglies dvideginio pėdsakų palieka sunkusis komercinis transportas, tad kas ir kada sunkvežimių bakuose pakeis dyzeliną? Anot ekspertės, pagrindinius tvaraus transporto iššūkius šiuo metu galima suskirstyti į tris grupes: energijos šaltinių kilmės problematiką, infrastruktūros klausimus bei taip vadinamą „subrangovų dilemą“.
„Scania“ elektrinis sunkvežimis
„Scania“ elektrinis sunkvežimis / Gamintojo nuotr.

Šie svarbūs klausimai buvo gvildenami ketvirtą kartą Lietuvoje surengtame didžiausiame Baltijos šalyse Tarptautiniame transporto ir inovacijų forume. Forumo dalyviai sutiko, kad dėl skirtingo pritaikymo neatmestina nė viena ateities technologijų vystymo kryptis. Vis dėlto bendrovės „Scania Group“ strateginių partnerysčių departamento direktorė Evalena Falck išskyrė elektrifikacijos perspektyvumą dėl universalaus technologijų pritaikymo.

Gamintojo nuotr./„Scania Group“ strateginių partnerysčių departamento direktorė Evalena Falck
Gamintojo nuotr./„Scania Group“ strateginių partnerysčių departamento direktorė Evalena Falck

Jos žodžius liudija faktai, kad sunkusis elektra varomas Švedijos įmonės transportas jau dabar darbuojasi miškininkystės ar kalnakasybos srityse, kur dar visai neseniai elektromobiliai atrodė sunkiai įsivaizduojami. Čia elektra varomi atitinkamai 80 ir 74 tonų bendrojo svorio sąstatai.

„Reikalingas technologijas turime jau dabar – tai įrodo mūsų pavyzdžiai. „Scania“ užsibrėžusi vesti rinką į priekį elektrifikuojant ir dekarbonizuojant sunkųjį kelių transportą. Esame išsikėlę aukštus ateities tikslus. Vis dėlto šiandien turime pripažinti, kad iššūkių taip pat netrūksta“, – Vilniuje vykusiame forume kalbėjo „Scania Group“ atstovė.

Technologijos veikia ir dabar

Tarp šios gamintojos siekių – iki 2030 metų net perpus sumažinti savo paliekamą CO2 pėdsaką, palyginti su 2020-ųjų lygiu, o jos pagamintos sunkiosios transporto priemonės jau 2025 metais turėtų išmesti bent 20 proc. mažiau anglies dvideginio nei 2015-aisiais. 2025 metai bus ypatingi pramonei, nes tuomet greta jau dabar įvairiuose miestuose komunalinių paslaugų sektoriuje dirbančių sunkvežimių ar keleivius vežiojančių autobusų turėtų pasirodyti ir elektrinių tolimųjų reisų vilkikų.

Be to, „Scania“ pirmoji tarp sunkvežimių gamintojų prisijungė prie Mokslu grįstų tikslų iniciatyvos, numatančios kovos su klimato kaita veiksmus. Iki 2040 metų bendrovė taps visiškai klimatui neutralia organizacija.

Anot E. Falck, pirmoji tvaraus transporto iššūkių grupė apima pasirinkimo ir mastelio problematiką.

Štai „Scania“ tiki, jog elektrifikacija bus pagrindinis transporto kelias tvarumo link. Bet tam būtina padidinti atsinaujinančios energetikos apimtis, kad sunkvežimių baterijos nebūtų užpildomos „nešvaria“ elektros energija. Kitas aspektas – transporto ekologijos klausimą reikia spręsti itin sparčiai ir jau dabar, tačiau, visus sunkvežimius staiga pakeitus varomais elektra, dabartinių elektros tinklų pajėgumo nepakaktų.

Todėl realiu scenarijumi taps skirtingų transporto priemonėse naudojamų energijos šaltinių maišymas. Skaičiuojama, kad jau dabar iš atliekų pagaminamos suslėgtos ar suskystintos biodujos leidžia 70–80 proc. sumažinti CO2 emisiją, o iš išmetamų produktų sukurti hidrinto augalinio aliejaus (HVO) degalai – vidutiniškai 83 proc.

Baterijose sukaupta elektros energija varomas transportas kol kas eliminuoja vidutiniškai tik 55 proc. CO2 išmetalų, biodyzelino ir etanolio (ED95) degalai – atitinkamai vidutiniškai 60 ir 80 proc. Tačiau svarbiausia, kad technologiškai jau pasirengta naudoti visus šiuos energijos šaltinius ir gamintojai gali pasiūlyti reikiamą transporto priemonių asortimentą. Pavyzdžiui, „Scania“ savo gamoje turi visais minėtais energijos šaltiniais varomų sunkvežimių.

„Jeigu norime greitos tvaraus transporto plėtros, jau dabar privalome ką nors pasiūlyti rinkai, nelaukdami, kol bus pasiektas norimas atsiperkamumo modelis“, – kalbėdama forume pažymėjo E. Falck.

Infrastruktūra ir „subrangovų dilema“

Kita iššūkių tema apima infrastruktūros klausimus. Visuotinai sutinkama, jog kol kas kiekvienos iš tvarių energijos šaltinių rūšių platinimo ir užpildymo tinklas yra nepakankamas sparčiai tvaresnio transporto priemonių plėtrai. Be to, kaip forume pažymėjo Lietuvos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, 70 proc. ekologiškų degalų įkrovimo ir papildymo stotelių sutelkta vos trijose ES šalyse.

Tačiau yra ir optimistinių žinių – problema sprendžiama ir tam net peržengiami konkurencijos barjerai. Štai įmonę „Scania“ valdanti „Traton Group“ neseniai suvienijo jėgas su kitais didžiaisiais sunkvežimių gamintojais „Daimler Group“ bei „Volvo Trucks“, kad drauge įgyvendintų ambicingus sparčiojo įkrovimo stotelių plėtros planus. Anot E. Falck, 2030 metais vien Europos keliuose jų reikės 11 tūkst.

Trečia iššūkių grupė – viena jautriausių, mat ji susijusi su „subrangovų dilema“.

„Matome aiškų galutinių klientų poreikį įsigyti netaršių transporto priemonių. Tačiau kartais jų logistikos paslaugų tiekėjai šį klausimą permeta subrangovams – mažoms ir vidutinio dydžio transporto įmonėms visoje Europoje.

Tuomet tokių bendrovių vadovams kyla galybė klausimų. Į kurią technologiją turėčiau investuoti? Kaip sužinoti, kurioje valstybėje geresnės paskatos tai daryti? Kiek aš turėsiu investuoti į infrastruktūrą ir ar galėsiu vykti į tolimuosius reisus? Kaip man sumokėti didesnę įsigijimo kainą, net jeigu bendrieji nuosavybės kaštai vėliau tai atsvers?

Kaip pertvarkyti visus verslo procesus, kad juos pritaikyčiau prie naujųjų technologijų? Galiausiai, kaip žinoti, ar verta investuoti, jeigu mano kontraktas su užsakovu yra tik dvejų metų trukmės? Didelėse įmonėse geriausių sprendimų ieško atskiri padaliniai, o mažosios negali sau leisti tokios prabangos“, – paaiškino E. Falck.

Ji įvardijo konkretų pavyzdį, kaip nedidelė Danijos krovinių vežimo firma neteko pelningo kontrakto tik dėl to, kad negalėjo patenkinti užsakovo „žalio sprendimo“ poreikio. Pašnekovė pažymėjo, jog ateityje šios problemos mastas tik augs, nes vis daugiau ir vis stambesnių įmonių nori mažinti savo veiklos anglies pėdsaką, todėl renkasi dirbti tik su tvarų transportą turinčiomis įmonėmis.

Pavyzdžiui, baldų milžinė IKEA jau 2025 metais numačiusi visas prekes į namus pristatyti tik elektra varomomis transporto priemonėmis. „Procter&Gamble“ iki dešimtmečio pabaigos siekia 40 proc. sumažinti emisiją tiekimo grandinėje, „McDonald’s“ – 31 proc., o „Unilever“ nori perpus nukirpti logistikos operacijų emisijas.

Reikia koordinuotų sprendimų

Natūralu, kad smulkiesiems tarptautinio vežimo paslaugų žaidėjams bus sunku vieniems atlaikyti spaudimą didinti kaštus mažų verslo maržų rinkoje. Todėl būtinas ir valstybės įsikišimas tiek rinkos dalyvius skatinant rinktis tvarias transporto priemones, tiek prisidedant prie infrastruktūros plėtros, tiek ir nustatant bendrą viso sektoriaus transformacijos tvarką.

„Scania Group“ atstovės teigimu, sutelkę pastangas gamintojai, valstybės, infrastuktūros įmonės, transporto parkų valdytojai ir jų paslaugas naudojančios verslo bendrovės kartu greičiau įsuks perėjimo prie tvaraus transporto smagratį.

„Mes manome, kad, norėdami sukurti tvarią transporto sistemą, visi turėsime dirbti ranka rankon. Tradiciškai „Scania“ atstovai nuolat kalbasi su transporto įmonėmis, tačiau į mus kreipiasi vis daugiau kitų verslo žaidėjų, pageidaujančių sužinoti, kokios galimybės veikti tvariau ir kaip tai padaryti.

Infrastruktūros operatoriams taip pat svarbu žinoti, ar jų statomomis degalinėmis bei stotelėmis bus naudojamasi ir kokia apimtimi. Todėl visos suinteresuotos šalys privalo kalbėtis, įsipareigoti ir priimti sprendimus vienu metu“, – pažymėjo E. Falck.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų