Dėl sunkvežimių techninių skirtumų JAV tipo sunkvežimius palikime ramybėje ir žvilgtelėkime į europietiškus gražuolius keliuose.
Tiuningo geografija
Tikra tiesa, kad nesame ta šalis, kurioje itin daug tiuninguojami sunkvežimiai, nors vieną kitą įdomesnį sunkvežimį pamatyti galima. Lietuvių apatiškumui yra logiškų priežasčių. Visų pirma mūsų krašte yra kiek kitoks transporto sistemos stuburas nei Vakaruose. Dominuoja įmonės, kurios samdo vairuotojus ir šiems parūpina darbo įrankius – vilkikus. Natūralu, kad sunkvežimis ir taip yra didelė investicija ir tai neskatina įmonės savininkų jį išoriškai puošti bei išleisti dar daugiau pinigų. Pasirūpinama vairuotojo gerove viduje, o išorė dažoma standartinėmis ar įmonės spalvomis, ir tuo apsiribojama. Papildomi žibintai dedami tik esant būtinybei.
Skandinavija, Nyderlandai, Lenkija, Vokietija ir kitos Vakarų šalys – tiuninguotų sunkvežimių kalvės. Čia viskas sudėta kiek kitaip. Šios šalys gali pasigirti verslo gigantais, valdančiais sunkvežimių parkus, kuriuose yra po 2–3 tūkst. vilkikų, taip pat jos gali papasakoti ir apie tai, kad yra daugybė labai smulkių kompanijų, kur vilkikus vairuoja jų savininkai, mažų įmonių direktoriai.
Būtent į šią rinką ir krypsta tiuningo paslaugas ir prekes siūlančių kompanijų dėmesys. Šie vairuotojai negaili nei pinigų, nei laiko tam, kad kelyje būtų su išskirtiniu sunkvežimiu. Tam, kad ir pats jaustųsi išskirtinis, ir sulauktų aplinkinių dėmesio, be abejonės, ir pavydo. Nespjauna į tiuningą ir paprasti vairuotojai, o įmonių atstovai tokiam pomėgiui dažniausiai neprieštarauja. Tam jie naudoja savo lėšas, tad jų galimybės – kiek apribotos.
Pradėkime nuo tiuningavimo skirtumų, palyginti su lengvaisiais automobiliais. Be jokios abejonės, pirmiausia reikia paminėti tai, kad sunkvežimiai dažniausiai išsiskiria išoriniu ir kabinos tiuningu. Tai yra tobulinama ir gražinama vilkiko išorė ir kabinos vidus, o prie jėgos agregatų lendama retai, o ir tuomet ne dėl tiuningo idėjos, bet dažniausiai dėl ekonominių sumetimų, geresnės traukos kalnuose ir pan.
Tad didžiausias dėmesys – išorei bei kabinai, ir tai puikiai suprantama. Visoje Europoje galiojantis 90 km/val. greičio apribojimas aiškiai nurodo kryptį, kur turi būti investuojamos visos tiuningui skirtos lėšos. Kitas dalykas, vargu ar bus galimybė kur pasipuikuoti jėgos agregatų tiuningu, o štai išorinį matys visi eismo dalyviai, kurie bent kiek bus pasukę galvą į tokius sunkvežimius.
Gamyklinis tiuningas
Galbūt to nereikėtų vadinti tikru tiuningu, tačiau šią sunkvežimių kategoriją taip pat verta aptarti. Kartais, dažniausiai minint reikšmingą sukaktį ar įvykį, sunkvežimių gamintojai išleidžia ribotos serijos ar išskirtinio dizaino transporto priemones. Paprastai tai būna gero komplektavimo, išoriškai pagražinti sunkvežimiai, kuriuose montuojami galingi varikliai. Pastaraisiais metais ne vieną tokį sunkvežimį rinkai pasiūlė „Renault“, DAF ir „Scania“. Tad kuo jie išskirtiniai?
Visų pirma tokie sunkvežimiai traukia akį, nes gamintojas niekada nepersistengia kurdamas jų išskirtinumą. Stiprios dizainerių komandos sukuria akiai patrauklius ir vaizdiškai neperkrautus sunkvežimius. Kartais prie jų prisijungia ir profesionalios tiuningo kompanijos. Tiuningo subtilybės numatomos kūrimo procese ir pritaikomos prie gamyklinio sunkvežimio specifikos.
Dominuoja aliumininiai ratlankiai, chromuotos kitos išorės detalės, veržlių galvos. Kartais nevengiama ir matinių dažų, aerografijos. Priklausomai nuo apšvietimo ir žiūrėjimo kampo, sunkvežimis gali atrodyti šviesesnis ar tamsesnis. Anksčiau buvo ypač populiaru žibintams ir salono apšvietimui naudoti LED technologijas. Pastaraisiais metais tai jau tapo standartu visuose sunkvežimiuose.
Salono apdailai dažniausiai naudojamos odinės medžiagos, prie kurių derinamos ryškios siūlės. Mikrobangų krosnelė, šaldytuvas, televizorius, ypač komfortiškas čiužinys, stoglangiai, visos įmanomos saugumo ir komforto sistemos taip pat dažni dalykai tokiose transporto priemonėse.
Neretas atvejis, kai sunkvežimiai būna numeruojami. Tarkime, ribotos serijos „Renault Magnum Legend“ buvo išleista 99 vienetai. Jie buvo lygiai tokių pačių spalvų kaip ir pirmasis toks gamyklinis vilkikas, o visi 99 modeliai buvo individualiai sunumeruoti ir serijos skaičiais pažymėti ne tik vilkiko išorėje, bet ir viduje. Analogiška situacija ir kalbant apie „Scania Red Passion“. Šių sunkvežimių buvo pagaminta tik 75. Kiekvienam vairuotojui šie skaičiai primindavo, kad tai – vienintelis toks sunkvežimis.
Tai puikus sprendimas tiems, kurie nori išskirtinio sunkvežimio, bet nežino, ko tiksliai norėtų. Tik nereikia miegoti – paprastai tokie sunkvežimiai jų markės mėgėjų būna išgraibstomi akimirksniu, nepaisant didesnės jų nei įprastų sunkvežimių kainos.
Asmeninis tiuningas
Aptarėmė gamyklinio tiuningo subtilybes, o kalbant apie asmeninį tiuningą, galima įgyvendinti viską, kas tik šauna į galvą. Išorė dažoma įvairiai, o ant didžiulio sunkvežimio ir (ar) priekabos (puspriekabės) kėbulo itin dažnai puikuojasi žinomi žmonės ar personažai, kuriems ir dedikuojamas sunkvežimis. Tai jau kiekvieno fantazija – kelyje galima pamatyti sunkvežimį su Madonnos ar Elvio Preslio atvaizdu, besikaunančiais Karibų piratais ar piktai į jus žiūrinčiu Terminatoriumi.
Kita išorinio tiuningo kryptis – spalvų žaismas ar gausybė chromuotų detalių. Tai populiaru Nyderlandų regione. Čia galima sutikti ir visiškai juodų sunkvežimių. Taip pat nevengiama atskiras kėbulo dalis dažyti konkrečiomis spalvomis – jų žaismas ir sukuria sunkvežimio išskirtinumą. Prie viso to dar pridėkite lempų apsaugas, įvairaus tipo lankus ar kitas papildomas išorės detales.
Apšvietimas taip pat dažna vilkiko vairuotojo mėgstama puošybos sritis. Ypač toks tiuningas populiarus Lenkijoje, nors, tenka pripažinti, dauguma sunkvežimių tiesiog apkabinėti įvairiomis lemputėmis ir atrodo neskoningai. O štai kai darbo imasi profesionalai, galima išvysti tikrų perlų. Beveik nė vienas sunkvežimių tiuningo festivalis neapsiena be rungties, kurioje vertinamas sunkvežimio apšvietimas. Be jokios abejonės, varžomasi jau sutemus. Tai gali būti ir įvairių spalvų apšvietimas, formuojantis tam tikrą vaizdą, o kartais užtenka subtilių papildomų žibintų. Tokie sunkvežimiai niekada neliks nepastebėti naktį.
Lipame į vidų. Čia tiuningą taip pat galima skirstyti bent į dvi populiarias kategorijas – kabinos vidaus ir garso. Daugybė kolonėlių, išgaunamas ypač švarus ir erdvinis garsas yra daugelio vairuotojų svajonė. Sunkvežimyje tai galima įgyvendinti nesunkiai, tiesa, tai kainuoja. O štai kabinos vidaus tiuningas būna įvairus kaip ir lietuvių nuomonė apie Užkalnį – nuo visiškos tragedijos iki neįtikėtino išskirtinumo. Turintieji pojūtį ar samdantys profesionalus gali pasigirti įspūdingo grožio kabinomis, o įlipus į kitas žadą atima spalvų ir medžiagų mišrainė, kuri nežavi, nors ir panaudotos kokybiškos medžiagos.
Visos šios išvardytos tiuningo rūšys ne tik gali būti, bet ir dažniausiai yra derinamos tarpusavyje. Jei norite tokius sunkvežimius pamatyti gyvai, derėtų vasarą planuoti kelionę į Lenkiją. Liepą Opolės mieste kasmet vyksta didžiulis tokių sunkvežimių festivalis.
Lietuviška versija
Tegul nesupyksta puikius sunkvežimius turintys Lietuvos vairuotojai, tačiau, kiek mums teko susidurti, išskirtinis pasirodė Arūno Ulecko sunkvežimis. Arūnas pasirinko kabinos vidaus tiuningą. Standartinis „Volvo“ sunkvežimis į tokį panašus tik iš išorės. Viduje dominuoja raudona ir balta spalvos. Beveik visos vidaus detalės yra paties Arūno aptrauktos minėtų spalvų oda ar kita medžiaga.
Viskas prasidėjo dėl Arūno darbo geografijos. Dažnai pasienyje tekdavo stebėti priešais esančios puspriekabės valstybinį numerį, tad natūralu, kad norėjosi veiklos. Kai į rankas pateko žurnalas apie vilkikų tiuningą, tai buvo tarsi starto signalas Lietuvos vairuotojui.
