Pabuvus kelias dienas įvairiuose Suomijos miestuose, nesunku susidaryti įspūdį apie šalies automobilių parką. Jis į Lietuvos nelabai panašus: nors dominuoja vokiški automobiliai, tačiau nemažai švediškų, senų japoniškų ir prancūziškų. Itališkiems, kaip juokauja vietiniai, čia per šalta ir jie neužsiveda – pamatyti Suomijoje važiuojantį „Alfa Romeo“ ar „Fiat“ yra sunkiau nei Lietuvoje – „Porsche“.
Mokesčiai didžiuliai
Apsilankius naujų automobilių salone, dėmesį patraukia kainos. „Dacia Logan“ čia kainuoja nuo 12 tūkst. eurų, kai Lietuvoje šis modelis daugiau nei trečdaliu pigesnis. Analogiška situacija su „Renault“ ar „Hyundai“ automobiliais – kas Lietuvoje 10 tūkst., tai Suomijoje – 15 tūkst. Na, suomiai uždirba daugiau už lietuvius, maždaug keturis kartus, tad pusantro karto daugiau už automobilį sumokėti neturėtų būti problema – kaina čia didesnė dėl aukštesnio pridėtinės vertės mokesčio (24 proc.) ir mokesčių, skaičiuojamų nuo automobilio kainos, vadinamojo „pirmosios registracijos“ mokesčio. Bet tai – tik pirmasis iš kelių Suomijos veiksmų mažinti automobilių skaičių keliuose.
Kitas mokestis yra mokamas kasmet ir skaičiuojamas pagal formulę, kurią sukūrė turbūt aukštosios matematikos doktorantai. Ji turi begalę kintamųjų, o galutinė kasmet mokama suma priklauso nuo automobilio masės, degalų tipo ir anglies dvideginio emisijos.
Kaip juokavo estas Erkki Otsas, dirbantis Suomijos automobilių pardavimo įmonėje „Bassadone“, šios formulės nesupranta niekas: registruojant automobilį reikia įvesti visus tris automobilio parametrus ir apskaičiuojama galutinė suma, kurią reikia sumokėti už transporto priemonę. Vidutinio naujo automobilio, pavyzdžiui, dyzelinio „Volkswagen Golf“, išlaikymas kasmet dėl šio mokesčio padidėja apie 700 eurų.
Vairuoti „estišką“ mašiną suomiui galima tik tada, kai bent vienas estas sėdi automobilyje, kitu atveju tai laikoma mokesčių slėpimu
Pridėjus privalomąjį civilinės atsakomybės ir kasko draudimus, tokio automobilio išlaikymas praktiškai pasiektų vidutinį mėnesinį suomišką atlyginimą „į rankas“ – apie 2300 eurų.
Suomiją nuo gerokai mažesnėmis kainomis galinčios pasigirti Estijos skiria tik dvi valandos plaukimo keltu, tačiau skandinavai šioje valstybėje perka tik alkoholį: už automobilio estiškais valstybiniais numeriais naudojimą suomis stipriai nukenčia.
„Vienas mano pažįstamas suomis turėjo susimokėti apie 100 tūkst. eurų mokesčių, kai kaimynė jį pamatė vairuojantį naują „Porsche Panamera“ su estiškais registracijos numeriais. Vairuoti „estišką“ mašiną suomiui galima tik tada, kai bent vienas estas sėdi automobilyje, kitu atveju tai laikoma mokesčių slėpimu. Mano žiniomis, dėl šio įvykio teismai dar dabar vyksta“, – prisiminė E. Otsas, kurio įmonė užsiima naujų „Hyundai“, „Dacia“, „Isuzu“, „Renault“, „SsangYong“ ir „Suzuki“ pardavimu.
Gatvėse – amerikietiški automobiliai
Dėl didelių mokesčių Suomijos automobilių parkas yra labai įvairus – čia netrūksta naujų automobilių ir prie trisdešimtmečio artėjančių „Mazda 323“ ar „Ford Escort“, kokių net Lietuvoje jau nebepamatysi.
Įdomu, kad Suomijos gatvėse netrūksta ir išskirtinių amerikietiškų automobilių: „Dodge Challenger“, „Plymouth Duster“ ir kt. Jų ir kitų istorinių automobilių netrūksta, nes Suomijoje jiems taikoma mokesčių lengvata – antikvarinių automobilių statusą turinčioms transporto priemonėms egzistuoja tik vadinamasis „pirmos registracijos“ mokestis, tačiau kasmetinio mokesčio nėra.
Dėl mokesčių šalyje nemažai ir senų automobilių – „pirmosios registracijos“ mokestis skaičiuojamas nuo automobilio vertės, tad senam ir pigiam automobiliui jis yra proporcingai mažesnis nei naujam.
Tarpmiestiniame kelyje, kur leistinas greitis buvo 80 km/val., R. Kuisla „skrido“ 103 km/val. greičiu ir turėjo susimokėti 54 tūkst. eurų
Rekordinės baudos
Apie baudas už greičio viršijimą Suomijoje jau sklando legendos – per visą pasaulį nuvilnijo ne viena istorija apie suomį, kuris į savo tėvynės biudžetą turėjo susimokėti kelias dešimtis tūkstančių eurų už greičio viršijimą. Tai dėl paprastos priežasties – Suomijoje baudos už KET pažeidimus skaičiuojamos nuo pažeidėjo praėjusių metų uždarbio.
Rekordinė šių metų bauda už greičio viršijimą Suomijoje yra 54 tūkst. eurų. Tiek susimokėti turėjo verslininkas Reimas Kuisla už tai, kad šių metų pradžioje važiavo 23 km/val. greičiau nei leistina. Tarpmiestiniame kelyje, kur leistinas greitis buvo 80 km/val., R. Kuisla „skrido“ 103 km/val. greičiu. Toks baudos dydis buvo apskaičiuotas pagal 2013-ųjų verslininko pajamas – tais metais jis uždirbo 6,5 mln. eurų.
„Prieš dešimt metų aš nebūčiau patikėjęs, kad rimtai svarstysiu galimybę išsikraustyti. Kai kuriems daug pajamų turintiems žmonėms gyventi Suomijoje yra neįmanoma“, – tik gavęs baudą, jis skundėsi žurnalistams.
Lietuvoje analogiškas greičio viršijimas žmogui, kuris per pastarąsias 365 dienas nebuvo sustabdytas už KET pažeidimus, kainuotų 14,48 euro.
Visų laikų Suomijos baudos už greičio viršijimą „rekordas“ priklauso Jussiui Salonojai, kuris 2002-aisiais turėjo susimokėti apie 170 tūkst. eurų už važiavimą 120 km/val. greičiu mieste, kur leistinas greitis – 40 km/val.
Išmanūs greičio matuokliai
Visoje Suomijoje netrūksta ne tik greitį matuojančių policininkų, bet ir stacionarių greičio matuoklių. Ant kai kurių „užsirauti“ labai paprasta – užsižiopsojus ir viršijus greitį, pristabdyti išvydus matuoklį bus jau vėlu.
Kai kurie greičio matuokliai Suomijoje matuoja automobilio greitį iki matuoklio likus 200–300 metrų ir automobiliui privažiavus prie jo, nufotografuoja.
„Pirmą kartą su tuo susidūriau realybėje – nebuvo labai malonu, juk šalia manęs niekas kitas nevažiavo – žinojau, kad matuoklis nufotografavo būtent mane“, – pasakojo E. Otsas.
Įdomu, kad nepaisant brangumo Suomijoje turėti nuosavą automobilį, ši šalis gali pasigirti daugiau nei 500 automobilių, tenkančių 1000 gyventojų – tai skaičius, analogiškas Lietuvai.
Automobilių sportas čia irgi mėgstamas – penkis milijonus gyventojų turinti valstybė savo atstovų turi visose žymiausiose automobilių lenktynėse: tiek F-1, tiek WRC, tiek Le Mano lenktynėse ar Dakare, o į Suomijoje vykstančius autosporto renginius susirenka daugybė žmonių. Skaičiuojama, kad praėjusį savaitgalį vykusį WRC ralį Suomijoje „gyvai“ stebėjo apie 200 tūkst. žmonių.
