Taisyklėse nustatyti griežtesni reikalavimai vairuotojams, jiems artėjant prie pėsčiųjų perėjų bei lenkiant dviratininkus, taip pat siekiama atsakingesnio pėsčiųjų elgesio.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vos sėdęs ant dviračio Benediktas Vanagas pateko į avarinę situaciją – liemenė nepadėjo
Vairuotojų pareigos pėsčiųjų perėjose
KET pakeitimuose nustatyta prievolė vairuotojams nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje praleisti ne tik į ją įžengusį, kaip reikalauta iki šiol, bet ir žengiantį arba prie važiuojamosios dalies krašto stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Tai įpareigoja vairuotojus, artėjant prie nereguliuojamos sankryžos, anksčiau įvertinti eismo situaciją ir priimti sprendimą praleisti pėsčiąjį.
Eismo saugos požiūriu taip pat nepriimtina situacija, kai artėjančios transporto priemonės vairuotojas siekia paskubinti pėsčiųjų perėja einantį žmogų ir pravažiuoti pro pat jį, nesilaikydamas saugaus šoninio atstumo.
TAIP PAT SKAITYKITE: Specialistai ragina atkreipti dėmesį į spalvotas perėjas – kuo jos ypatingos?
Tokioje situacijoje pėsčiajam dėl nenumatytų priežasčių stabtelėjus kelyje – kluptelėjus, kažką pametus ir pan., vairuotojas nespėtų išvengti pėsčiojo partrenkimo. Todėl KET nustatyta, kad vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją tol, kol pėstieji neišėjo iš jo užimamos eismo juostos.
Pėsčiųjų pareigos
Atsakingiau turi elgtis ir patys pėstieji – žengdami į perėją jie turi būti atidūs ir įvertinti, ar eiti saugu. Siekiant tai užtikrinti, KET papildytos pėstiesiems skirtu reikalavimu prieš įžengiant į važiuojamąją kelio ar gatvės dalį ir einant ja vengti bet kokių veiksmų – mobiliojo ryšio priemonių naudojimo ir pan., kurie atitrauktų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo bei trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.
Kaip lenkti dviratininkus
Dviratininkų saugai gerinti KET nustatyta rekomendacija, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, iki jų paliktų pakankamą šoninį atstumą – ne mažiau kaip 1 metrą, važiuodami iki 50 km/val. greičiu, ir ne mažiau kaip 1,5 metro, jei važiuoja greičiau.
Statistikos duomenimis, Lietuvoje eismo įvykiuose pėstieji nukenčia gerokai dažniau nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse, kur pėsčiųjų žūtys vidutiniškai sudaro apie 20 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose. Lietuvoje šiais metais iki rugsėjo 1 d. žuvo 42 pėstieji (38 proc. visų žuvusiųjų keliuose), iš jų pėsčiųjų perėjose – 11 (26 proc. visų žuvusių pėsčiųjų).
Esamai situacijai gerinti įsigalioja nauji pėstiesiems ir dviratininkams apsaugoti skirti KET reikalavimai, parengti atsižvelgiant į gerąją kitų Europos valstybių praktiką. Tikimasi, kad tai padės veiksmingiau gerinti eismo saugos situaciją ir sumažinti pėsčiųjų ir dviratininkų žūčių skaičių.
