Automobilio greitis ir ekonomija yra praktiškai antonimai vienas kitam. Bent jau buvo tokiais prieš keletą metų, kol didžiulio šuolio į priekį nepadarė hibridinės technologijos. Dabar, pavyzdžiui, 887 AG turintis „Porsche 918“ yra ekologiškesnis ir gautų mažiau taršos mokesčių už naujausią „Toyota Prius“.
Le Mano 24 val. lenktynėse ne vienerius metus mažiausiai dvi iš trijų prizinių vietų užima hibridiniai „Audi“ ir „Toyota“ automobiliai, prie kurių šiemet prisijungia ir „Porsche“. Tad galingiausios Le Mano lenktynių LMP2 klasės greičiausiųjų dešimtuką sudarys praktiškai vien hibridiniai automobiliai. Galų gale, netgi pirmosios formulės iš esmės yra hibridinės jau kelerius metus.
Hibridinės technologijos, kombinuojančios įprastą dyzelinį ar benzininį variklį su elektrine jėgaine, pastaruoju metu ištobulėjo iki dar neregėto lygio. Jeigu prieš 5 metus visi išsižiodavo pamatę naujo BMW dyzelio techninius duomenis, tai dabar tie dyzeliai niekam neįdomūs.
Net ir fantastiškai skambantys BMW M550d techniniai duomenys (381 AG, 740 Nm, 0-100 km/val. per 4,7 sek. ir 6,2 l/100 km vidutinės degalų sąnaudos) yra tik menka balutė, palyginus su hibridų siūlomomis jūromis. Dyzelis/benzinas, sukombinuotas su elektra – štai kur žengia šiuolaikinė mada.
Ką padarė „Volvo“
„Volvo“ į paprastą V60 sumontavo labai retą komponuotę automobilių pasaulyje. Priekinius ratus čia varo 2,4 l darbinio tūrio dyzelinis variklis, o galinius – elektrinis.
Bendras sistemos pajėgumas – 279 AG bei 640 Nm. Iki 100 km/val. dvi tonas sveriantį universalą tokia jėga sugeba pajudinti per 6,1 sek. Degalų sąnaudos? 1,8 l/100 km, anglies dvideginio emisija – 48 g/km. Džiūgauja LESTO, liūdi „Orlen“.
Šis „Volvo“ turi ir visiškai elektrinį režimą – į aplinką neišmetant nei dūmelio juo galima įveikti 50 km. Tada – kelias valandas trunkantis baterijų įkrovimas namie ir gali važiuoti dar 50 km, kurie kainuoja mažiau nei 10 Lt (įvertinus elektros kainas). Jeigu nori važiuoti kažkur toliau, turi dyzelinį variklį. Pilnai užpildytu degalų baku bei įkrautais akumuliatoriais „Volvo V60“ gali nuvažiuoti iki 900 km.
Tai yra idealus pavyzdys, kad hibridas gali būti tarpinis variantas tarp elektromobilio, kuris yra žiauriai nepraktiškas, ir įprastais degalais varomos mašinos, kuri yra brangiai išlaikoma technologinė atgyvena. Bėda vienintelė – hibridai žiauriai brangūs. Jeigu puikiai sukomplektuotas dyzelinis V60 atsieitų apie 150 tūkst. Lt, tai hibridinis – daugiau nei 200 tūkst.
Už papildomus pinigus pirkėjas gauna labai ekonomišką automobilį, tačiau tai iš esmės nėra svarbu. Yra atlikta begalė skaičiavimų, įrodančių, kad hibridinių ar elektra varomų automobilių pradinės kainos yra didžiulės ir todėl juos reiktų eksploatuoti iki grabo lentos, norint, kad „atsipirktų“.
Kitas dalykas, kurį gauna pirkėjas – galia. Hibridinis „Volvo V60“ yra galingiausias modelis visoje V60 gamoje ir, natūralu, galingiausias kainuoja daugiausiai.
Trečia – komfortas. Nėra didesnio malonumo nei važiuoti elektra varoma transporto priemone miesto eisme. Galios yra daugiau nei pakankamai – visi įprastais degalais varomi automobiliai pavydi sukimo momento, kurį elektromobiliai turi nuo pat starto. O kur nulinis garsas ir nulis vibracijos! Tebūnie tai ir „Audi A8“, tačiau jeigu jis varomas dyzeliniu varikliu, sėdėti bet kuriame prie sankryžos sustojusiame hibride bus maloniau.
„Volvo“ atstovai Lietuvoje pasakojo, kad jų klientai domisi V60 hibridu, kuris Lietuvoje dar ilgą laiką nebus parduodamas. Ne todėl, kad jis būtų super komfortiškas ar super greitas. Todėl, kad jis – technologiškai pažangus. O už pažangą, tebūnie ji švediška, vokiška ar japoniška, reikia susimokėti.
