„Tarpmiestiniais maršrutais keleivius vežančių bendrovių duomenimis, jos bendrauja su neįgaliųjų organizacijomis, žino jų lūkesčius, turi nuolatinių keleivių su judėjimo ar kitokia negalia. Lygiuojantis į didžiųjų Europos šalių tolimojo susisiekimo vežėjų autoparkus, siekiama tokiems keleiviams užtikrinti saugias ir komfortiškas kelionių sąlygas“, – sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Pavyzdžiui, UAB „Kautra“ investavo į naujus autobusus, kuriuose papildomai įrengė keltuvus, vietas neįgaliesiems, švieslentes, skirtas regėjimo ir klausos sutrikimus turintiems žmonėms, bei dviračių laikiklius. Penkiuose naujuose autobusuose įrengti keltuvai, atlenkiamos rampos ir praplatintos durys, taip pritaikant juos žmonėms su judėjimo negalia. Tai pagerino paslaugų lygį ir viešojo transporto pasiekiamumą judėjimo, regėjimo, klausos negalią turintiems žmonėms. Neįgaliesiems ir (ar) dviračiams vežti ši bendrovė iš viso pritaikė 70 autobusų.
Daugiau kaip 40 autobusų važiuoti neįgaliesiems ir (ar) vežti dviračius pritaikė UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ (TOKS). Judėjimo negalią turintiems žmonėms padedama įvažiuoti į autobusą panaudojant specialią įrangą. Specialiųjų poreikių turintiems žmonėms 33 autobusuose įrengtos keleivių informavimo sistemos, visą informaciją apie kelionę ir paslaugas skelbiančios stambiu šriftu, aiškiais garsiniais pranešimais. Taip siekiama visiems keleiviams užtikrinti saugias ir patogias keliones, gerinti socialinę neįgaliųjų integraciją. Tikimasi, kad galimybė autobusu vežtis dviračius paskatins žmonių judumą ir viešojo transporto patrauklumą.
Minėtiems projektams, didinantiems viešojo transporto paslaugų prieinamumą, skirta 127 tūkst. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų.
