Rinkoje žaidimas nesikeis
SEB analitikų teigimu, panaši situacija rinkoje turėtų išlikti ir toliau, o preliminariai siūlomas automobilių taršos mokestis pastebimos įtakos gyventojų sprendimui, kokį automobilį įsigyti, neturėtų.
„Pirminiai siūlymai dėl automobilių taršos apmokestinimo kol kas nesudaro prielaidų prognozuoti, kad toks mokestis galėtų labai pakeisti gyventojų įpročius perkant automobilį. Nors daugiausia būtų apmokestinta nenaujų į Lietuvą įvežamų automobilių, mokesčio dydis neturėtų labai keisti gyventojų sprendimų. Juo labiau kad šis mokestis neatbaidytų naujų taršių automobilių pirkėjų. Taršos mokesčio sąnaudų ir automobilio pirkimo vertės santykis būtų simbolinis“, – teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Pasak jo, jei bus taikomas toks modelis, savininkai per metus mokės nuo 20 iki 50 Eur taršos mokestį.
Klausimą kelia mokesčio apskaičiavimas
Siūlomas automobilių mokestis didesnės įtakos turės tik labai senų arba galingų automobilių savininkams.
„Darome prielaidą, kad automobilį savininkas turi penkerius metus. Mokestis įtaką turėtų tik 15 metų ir senesnių automobilių savininkams. Kai kurių automobilių išlaikymo kaštai padidėtų ir 10 proc. Mano nuomone, dabartinės apmokestinimo sąlygos, kurios svarstomos, nedarytų įtakos sprendimui įsigyti taršų ar ne taršų automobilį. Dabartinis modelis yra pakankamai švelnus. Aišku, yra kitų diskusijų, ar apskritai reikia ar ne tokio mokesčio. Nes tai yra regresinis mokestis – jis bus aktualiausias žmonėms, kurie turi mažesnes pajamas“, – svarstė T.Povilauskas.
Pasak jo, ateityje klausimų gali kilti ne tik dėl mokesčių dydžio, tačiau ir jų apskaičiavimo metodo.
„Į tą intervalą, kuris būtų apmokestinamas, patenka 90 proc nenaujų automobilių. Į Lietuvą daugiausiai įvežama būtent šių automobilių. Kita problema – dauguma automobilių neturi savo registracijos pažymėjime nurodyto išmetamo CO2 kiekio pagal NEDC (New European Driving Cycle) metodiką. Klausimas, kaip reiks spręsti šią problemą. Latvijoje padaryta taip, kad tie automobiliai, kurie neturi šito įrašo, yra apmokestinami pagal automobilio svorį, variklio darbinį tūrį ir galingumą“, – sako T.Povilauskas.
Sekti Latvijos pavyzdžiu?
Ekspertai įsitikinę, kad svarbiausia bus tai, kokiu tikslu bus įvedamas mokestis: ar bus norima keisti vartotojų įpročius, ar papildyti šalies biudžetą? Ekonomistas T.Povilauskas kaip pavyzdį mini ir kaimyninės Latvijos praktiką.
„Latvijos modelis nėra idealus, bet yra labiau lemiantis vartotojų sprendimus, kokį automobilį įsigyti. Pavyzdžiui, Lietuvoje taršių automobilių apmokestinimo tiesė taip pastebimai nekyla nuo 130 g/km emisijos. Tuo tarpu Latvijoje matoma, kad tie laipteliai pradeda kilti vis sparčiau, kuomet automobilių tarša perkopia 190 CO2 g/km ribą. Bent Latvijos modelis yra efektyvesnis ir patrauklesnis Žinoma, jei žmonės galės sau leisti mokėti planuojamus mokesčius“, – tikina T.Povilauskas.
Pavyzdžiui, SEB banko skaičiavimais, Latvijoje taršūs automobiliai apmokestinami, jei į orą išmeta 50 CO2 g/km ir daugiau. O toliau apmokestinimo kreivė sparčiai auga. Pavyzdžiui, jei automobilis išmeta daugiau nei 200 g/km anglies dvideginio – piniginę paploninti teks apie 170 Eur. Lietuvoje tokiu pačiu atveju – apie 60 Eur.
„Nėra vieno teisingo būdo, bet tie sprendimai, bus priimti, anksčiau ar vėliau. Viskas priklauso nuo to, ko siekiama – jei tikslas yra į biudžetą surinkti šiek tiek pinigų tai gal ir geras būtų siūlomas modelis. Jei siekiama keisti elgseną, tada šis modelis nėra pats puikiausias, kaip rodo turima informacija“, – įsitikinęs SEB banko Lizingo departamento direktorius Saulius Mickus.
Kas mokės didžiausius mokesčius
SEB pateikiamais duomenimis, 2019 metų sausį–liepą perkamiausių registruotų naujų automobilių taršos mokestis svyruotų nuo 24 iki 48,5 Eur. Pavyzdžiui, mažiausiai atseikėti tektų „Toyota RAV4“ savininkams, kurių benzininių automobilių CO2 vidurkis 138 CO2 g/km, o daugiausia – „VW Tiguan“, kurių benzininių automobilių CO2 vidurkis – 187 CO2 g/km.
Tarp nenaujų registruojamų populiariausių automobilių, preliminariais duomenimis, mokesčio išvengtų 2014 metais registruotų „VW Passat“ ir BMW 320D modelių savininkai (atitinkamai 124 ir 124 CO2 g/km.).
Labiausiai kišenes paplonintų 2004 metais registruotų „VW Passat“ (apie 38,5 Eur per metus), BMW 320D (38 Eur) ir „Opel Zafira“ (42 Eur) savininkai.
Įmonės „Regitra“ duomenimis, šiuo metu šalies keliuose važinėja daugiau nei 15 tūkstančių nenaujų automobilių, kurie į orą išmeta 150–169 g/km anglies dvideginio. Apie 24 tūkstančiai automobilių išmeta tarp 130–149 bei 170–189 g/km CO2. Mažiau nei 130 g/km išmeta kiek daugiau nei 10 tūkstančių automobilių.
O bent minimalaus 20 Eur mokesčio neišvengtų ir pusė naujų automobilių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip apskaičiuoti taršos mokestį?
Mokestis atsisakyti taršių automobilių neprivers
Pasak T.Povilausko, kalbant apie planuojamą mokestį svarbiausia yra žinoti, kokiai žmonių grupei jis bus taikomas. Pastebima, kad tie, kurie galėtų sau leisti pirkti naują automobilį, to nedaro ir mieliau renkasi pigesnius, tačiau taršesnius automobilius.
„Pavyzdžiui, „Škoda Octavia“ taršos vidurkis būtų mažesnis nei minimi 130 CO2 g/km. Kalbant apie „VW Golf“ – vėlgi mažiau. SUV miesto visureigiai vidutiniškai išmeta daugiau nei 130 CO2 g/km ir tas apmokestinimas jau tektų jų šeimininkams, bet pažiūrėkime į sumas. Taršiausių šių markių automobilių mokestis būtų iki 50 Eur per metus.
Darome prielaidą, kad automobilis laikomas penkerius metus, tad pagalvokite, ar ši sumas priverstų žmones pakeisti savo nuomonę, įsigyjant automobilį. Čia yra tas vienas trūkumas, kad šis mokestis neatbaidytų tų pirkėjų, kurie gali sau leisti įsigyti naują automobilį, bet renkasi taršų automobilį“, – sako T.Povilauskas.
