„Vienas pagrindinių aplinkos oro teršėjų yra transportas – jo neigiamas poveikis oro kokybei yra nuolatinis. Rugsėjo 16–22 d. per 3000 miestų jungsis į Judumo savaitės iniciatyvą. Aplinkosaugininkai ne tik skatins gyventojus kuo daugiau važinėti dviračiais, riedučiais ar vaikščioti pėsčiomis, bet ir rinktis tvarias transporto priemones, mažiau teršiančias aplinką ir, svarbiausia, orą“, – pažymi AAD vadovė Olga Vėbrienė.
Rugsėjo 16–23 d., informuodami vairuotojus apie alternatyvias aplinkai nekenksmingas transporto priemones ir automobilių išmetamųjų dujų poveikį, Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros ir policijos pareigūnai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių regionuose vykdys akcijas, per kurias bus atliekami teršalų kiekio automobilių išmetamosiose dujose matavimai.
Per akciją bus stabdomi automobiliai ir atliekami kontroliniai anglies monoksido (CO) kiekio išmetamosiose dujose matavimai transporto priemonėse su benzininiais varikliais bei išmetamųjų dujų dūmingumo matavimai transporto priemonėse su dyzeliniais varikliais.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, didžiausios kietųjų dalelių, anglies monoksido ir azoto dioksido koncentracijos miestų aplinkos ore fiksuojamos prie intensyvaus eismo gatvių. 2018 m. nacionalinės oro teršalų apskaitos duomenys tik patvirtina neigiamą transporto poveikį aplinkos kokybei – Lietuvoje transporto sektorius išmeta 71 proc. viso per metus išmetamo azoto oksidų, 24 proc. anglies monoksido ir beveik 24 proc. kietųjų dalelių KD2,5 kiekio. Didžiąją dalį šių teršalų išmeta būtent kelių transportas.
„Šiuo metu oro tarša yra laikoma didžiausia grėsme, turinčia reikšmingą įtaką visuomenės gyvenimo kokybei. Tik kiekvieną dieną rinkdamiesi aplinkai palankius sprendimus, net ir pačius paprasčiausius, keičiančius mūsų judėjimo įpročius, galime prisidėti prie oro kokybės gerinimo“, – teigia Aplinkos apsaugos agentūros vadovas Rimgaudas Špokas.
Pagal administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio 1 dalį transporto priemonių ir ne keliais judančių mechanizmų bei įrengimų, kurių į orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, naudojimas užtraukia baudą nuo 60 iki 300 eurų. O 1-ojo straipsnio dalyje numatytas nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.
