Vienas populiariausių tokio taupymo būdų buvo dujų įrangos montavimas į benzinu varomus automobilius. Esant aukštai litro benzino kainai, dujų įranga vairuotojams atsipirkdavo mažiau nei per porą metų. Šiandieninėmis degalų kainomis tokia įranga vidutiniam vairuotojui finansinę naudą pradėtų teiki po 2–3 metų.
Dujų įrangų populiarumas ne itin sumažėjęs ir šiomis dienomis. Keturių cilindrų benzininį variklį turinčiam automobiliui tiesioginio įpurškimo dujų įranga su montavimu kainuotų 400–800 Eur, priklausomai nuo įvairių mašinos specifikacijų.
Vienas iš keturių
Suskystintos dujos, kaip papildoma degalų rūšis, dažniau naudojama senesniuose ir mažiau kainuojančiuose automobiliuose. Tai atskleidžia lankomiausio šalyje transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenys: didžioji dalis dujų įrangą turinčių automobilių kainuoja iki 5 tūkst. Eur – tokių yra beveik tūkstantis. Tuo tarpu parduodamų už didesnę nei 10 tūkst. Eur kainą – tik kelios dešimtys.
Dujomis varomų automobilių savininkai paprastai yra jautresni kainai ir gali susitaikyti su dujų įrangos minusais: atimama vieta mašinoje, papildomu svoriu bei prarasta galimybe įvažiuoti į požemines aikšteles. Pagal „Regitros“ statistiką, pirmąją 2016-ųjų dieną Lietuvoje buvo įregistruoti 307 991 benzinu varomi automobiliai ir 114 789 – turintys dujų įrangą. Tai yra kas ketvirtas benzinu varomas automobilis turi sumontuotą dujų įrangą.
Tokie skaičiai, pasak Autoplius.lt plėtros vadovo Mato Buzelio, neturėtų stebinti – Lietuvos automobilių parkas yra gana senas, tad ir dujų įrangą turinčių automobilių jame netrūksta.
Stebinti turėtų kitas dalykas – su dujų įrangos minusais susitaikyti pasiryžta automobilių, kurie ir taip yra ganėtinai ekonomiški, savininkai. Tai – hibridinės transporto priemonės, turinčios benzininį ir elektrinį variklius.
Tokių ekonomijos mėgėjų – ne vienas ir ne du. Iš viso Lietuvoje, „Regitros“ duomenimis, 2016-ųjų sausio 1-ąją buvo įregistruoti 3 806 lengvieji automobiliai, kurių techniniame pase įrašyta degalų rūšis – benzinas/elektra. Dar 96 automobiliai prie šių dviejų turėjo prirašytą dar vieną prierašą – suskystintos dujos.
Lietuvoje tarp hibridų egzistuoja ne tik „Toyota Prius“. Nors hibridų pradininkas yra neabejotinas lyderis, turintis kone pusę rinkos (1 940 automobilių), likę du tūkstančiai hibridų priklauso kitiems gamintojams: „Lexus“, „Honda“ ir kt. Net 608 hibridai yra „Lexus RX“ visureigiai, o 49 – prabangūs sedanai „Lexus LS600h“.
Įdomybių netrūksta
Lietuvos transporto priemonių parke galima rasti labai įvairių eksponatų. Pavyzdžiui, šalyje įregistruoti 8 hibridiniai automobiliai, kurių degalų tipas – dyzelinas ir elektra. Tokio tipo naujus automobilius pardavinėja „Mitsubishi“, „Peugeot“ ir „Volvo“.
Lietuvoje viso yra 9 953 mopedai ir motoroleriai. Beveik visi jie varomi benzinu, tačiau 32-ų variklis – elektrinis, o šešių – dyzelinis.
2016-ųjų pradžioje Lietuvoje buvo įregistruoti ir du dyzelinu, penki – elektra, po vieną – gamtinėmis ir suskystintomis dujomis varomą motociklą. Viso šalyje šių transporto priemonių – daugiau nei 21 tūkst.
Lyginant lengvuosius automobilius, šalyje dominuoja dyzelinas – šiais degalais varomų mašinų yra 769 532 vnt. Antroje vietoje žengia benzinas (307 991 vnt.), trečioje – benzino ir suskystintų dujų mišinys (114 789 vnt.). Hibridinių automobilių, kurių viena degalų rūšis – elektra, o kita – benzinas, dyzelinas ar suskystintos dujos.
Elektromobilių šių metų pradžioje buvo 157, tačiau pavasario pabaigoje šis skaičius turėtų viršyti 200 – taksi „Smart Taxi“ ir trumpalaikės nuomos „Spark“ įmonės įsigijo daugiau nei trisdešimt „Nissan LEAF“, „Nissan e-NV200“ ir „Volkswagen e-Up!“ elektra varomų automobilių, dar keliolika jų atsidūrė privačių asmenų rankose.
P.S. Turite „Prius“ ar kitą hibridinį automobilį su dujų įranga? Parašykite gazas@15min.lt.