Taigi principas ir galutinis tikslas aiškus. TA stotyje nustačius, kad automobilio odometro duomenys pakeisti, su juo važiuoti nebūtų leidžiama, automobilius su suklastota rida norima uždrausti.
Suprasti akimirksniu
- Per du mažiau nei du mėnesius TA stotyse nustatyta daugiau nei 400 ridos atsukimo atvejų.
- Platformos „CarVertical“ duomenimis, atsukta rida labai sumažina automobilio vertę. Su ridos klastojimu susiję nuostoliai senajame žemyne vidutiniškai siekia 8,77 mlrd. eurų per metus.
- Lietuvoje maždaug 18 proc. šioje platformoje patikrintų automobilių turi suklastotą ridą.
- Net 6 iš 10 automobilių su dažniausiai klastojama rida priklauso vokiečių gamintojams.
Toliau aptarsime, kokių automobilių rida klastojama dažniausiai, kaip klastojimo faktą nustato TA stočių kontrolieriai ir kaip sukčiai bando pasinaudoti spragomis ir „legaliai“ parduoti automobilius su atsuktais odometrais.
Kaip kontroliuojama, ar rida tikra, ar atsukta
Įsigaliojus LTSA sprendimui dar dvejus metus (iki 2025 m. liepos mėn.) „neigiamą“ ridą laikyti „nedideliu trūkumu“, techninės apžiūros stočių darbas ir patikros algoritmas iš esmės nepasikeitė: darbo krūvis nepadidėjo, patikros laikas nepailgėjo. Odometras apžiūrimas vizualiai (taip pat numatyta galimybė informaciją apie ridą tikrinti prisijungus OBD jungtimi), o užfiksuoti duomenys įkeliami į CTADB (centralizuotą techninės apžiūros duomenų bazę). T. y. procedūra visiškai identiška, kaip ir lig šiol.
Pasak Renaldo Gabarto, asociacijos „Transeksta“ atstovo, nauja tik tai, kad, kontrolieriui įrašius odometro parodymus, tais atvejais, jei rida nuo paskutinio vizito į TA stotį sumažėjusi, virtualioje apžiūros rezultatų kortelėje automatiškai generuojamas vertinimas „nedidelis trūkumas“.
Tačiau skirtingai nei su stabdžių ar žibintų patikros stendais, šį vertinimą kontrolierius patvirtina dar kartą atidžiai patikrinęs šią informaciją – ar nepadaryta žmogiška klaida, ar odometras nebuvo remontuotas/pakeistas, o automobilio savininkas turi tai įrodančias pažymas iš serviso.