Toks įsakymas įsigaliojo pernai sausį, o pradėtas taikyti 2017 m. liepą. Įsakymas buvo pasirašytas buvusio aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, o įsigaliojo valdant „valstiečių“ ministrui Kęstučiui Navickui.
Po tvarkos įsigaliojimo, pernai liepą, sujudo amerikietiškų automobilių importuotojai, mat Klaipėdos jūrų uoste užsitrigo ne vienas atsivežtas automobilis ir motociklas, pasikeitus įstatymams imtas traktuoti kaip atlieka. Klausimų kilo dėl tų automobilių, kurių likutinė vertė buvo nustatyta mažesnė nei remonto išlaidos.
Nustatyti, ar automobilis sunkiai apgadintas, ar ne ir ar jį ekonomiškai tikslinga remontuoti, turėjo Regionų aplinkos apsaugos departamentai, rašo BNS. Po aplinkosaugininkų sprendimų daugybė gana geros būklės automobilių ir motociklų buvo pripažinti atliekomis, jų nei pasiimti, nei parduoti, nei grąžinti savininkams neleista.
Tokiu atveju tokia transporto priemonė buvo pripažįstama kaip atlieka, o importuotojas turėdavo pateikti atliekų vežimo dokumentus. Jeigu tokių neturėdavo, buvo pradedamos atitinkamos procedūros – nurodoma arba atlieka pripažintą transporto priemonę grąžinti, arba tinkamai sutvarkyti.
Sprendžiat dėl automobilio būklės remtasi už jį sumokėta kaina – iš pradžių joms atliekos statusas būdavo suteikiamas, jeigu sumokėta kaina yra mažesnė už remontui būtinas išlaidas, vėliau ministerija nusileido iki 75 proc. nesudaužytos transporto priemonės vertės, praneša BNS.
Dėl aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymo į LVAT kreipėsi Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas.
„Dėl neteisėto ministro įsakymo nukentėjo tūkstančiai Lietuvos žmonių, kurie patyrė finansinę žalą. Įsigaliojus šiam įstatymui Lietuvos piliečių turtas buvo praktiškai nurašytas į atliekas. Klausimas, kas dabar atlygins nuostolius tiems žmonėms, kurių automobiliai, buvo pripažintas šiukšlėmis?“ – pranešime žiniasklaidai cituojamas J.Sabatauskas.
BNS penktadienį parlamentaras sakė, kad tvarka privalės būti atšaukta ir gyventojai galės reikalauti atlyginti patirtus nuostolius.
Įsakymą pakeis įstatymu
Aplinkos ministerija išplatintame pranešime akcentavo, kad LVAT savo nutartyje pasisakė, jog aplinkosaugos kriterijai netinkamiems naudoti automobiliams turi būti įtvirtinti aukštesniu teisės aktu – ne aplinkos ministro įsakymu, o įstatymu. Patys kriterijai yra tinkami ir teisėti.
„Aplinkos ministerija šiuo metu ruošiasi siūlyti aplinkosaugos kriterijus įtvirtinti įstatymu“, – sako aplinkos viceministras Dalius Krinickas.
Teismui panaikinus 2016 metų aplinkos ministro Kęstučio Trečioko įsakymą, teks sugrįžti prie ankstesnės tvarkos ir ankstesnio teisinio reguliavimo. Tai reiškia, kad į Lietuvą vėl bus galima laisvai įvežti net ir tuos naudotus automobilius, kurie kitose valstybės būtų pripažinti kaip atliekos ir netinkami naudoti keliuose.
Aplinkos ministerija pabrėžia, kad dar 2011 metais Europos Komisijos nustatytus aplinkosaugos kriterijus naudotiems automobiliams Lietuva patvirtino 2016 m. , tad naudotų automobilių importuotojų verslo atstovai turėjo net šešerius metus susipažinti su dabar pradėta taikyti tvarka: prievole dokumentuose nurodyti, ar vežamas automobilis yra naudotina transporto priemonė, ar traktuotina kaip atlieka.
Pagrindinis importuojamų transporto priemonių patikrinimo tikslas – aplinkosauginis. Taip buvo siekiama užtikrinti, kad į Lietuvos teritoriją nepatektų naudoti automobiliai kaip atliekos, kuriomis vėliau būtų galima atsikratyti neteisėtais būdais. Antras tikslas – žmonių saugumas keliuose. Pasitaikydavo atvejų, kuomet iš naudotų automobilių dalių, t.y. atliekų, būdavo surenkamos naujos transporto priemonės ir jos parduodamos rinkoje.
Tokios šalys, kaip Estija, Lenkija ar Vokietija naudotiems automobiliams taiko dar griežtesnę tvarką nei Lietuva. Lenkija ir Vokietija vien per pirmąjį praeitų metų pusmetį penkis kartus sustabdė krovinius iš Lietuvos, kuriuose naudoti automobiliai buvo pripažinti kaip atliekos, o jų gabenimas – kaip nelegalūs vežimai, teigiama ministerijos išplatintame pranešime.
