Jei prieš 10 metų kas nors būtų pasakęs, kad įkraunamas hibridas, kuris bus SUV-as („parketinis“ visureigis) nuvažiuos tiek pat, kiek pirmos kartos elektriniai „VW Golf“ ar „Nissan Leaf“, būčiau sunkiai patikėjęs tokiu stebuklu.
Tačiau naujos kartos „Volkswagen“ grupės įkraunamų hibridų sistema gerokai praplėtė vairuotojų galimybes hibridiniais automobiliais „žaliai“ nukeliauti vis ilgesnius atstumus. Nesakau, kad ši sistema ideali (apie trūkumus – pabaigoje), bet proveržis – akivaizdus.
Todėl tiems vairuotojams, kurie dar nėra tikri, ar nori vairuoti elektromobilį, ar burzgiantį automobilį, atsivėrė tarpinis variantas – vadinamasis „plug-in“ (įkraunamas hibridas). Naujos kartos įkraunami „VW Tiguan“, „VW Passat“, kitąmet pasirodysiantis „VW Tayron“ bei jų pusseserės ir „Škoda Kodiaq“ bei „Škoda Superb“ taip pat jau turi naujos kartos „plug-in“ versijas.
Jei anksčiau įvairūs gamintojai normaliomis sąlygomis įkraunamu hibridu žadėdavo vien elektra nuvažiuojamą 50-60 km atstumą, tai dabar jis – dvigubai didesnis. Be to, naujieji įkraunami hibridai turi CCS jungtį (naudojama DC greitajam įkrovimui). Tai reiškia, kad juos galima įkrauti ir greitojo įkrovimo stotelėse („Supercharger“) o ne tik lėto, kaip iki šiol.
Ką tai duoda vartotojui? Jei „draugiškomis“ sąlygomis su naujuoju „Tiguan“ plug-in hibridu ar jam giminišku modeliu gali nuvažiuoti 120 km (mišriu režimu rugsėjį su Kodiaq esu nuvažiavęs 118 km), tai jau net nebekyla klausimų, ar tokios įkrovos pakaks visos dienos kelionėms mieste. Vidutinis vairuotojas per dieną nenuvažiuoja nė 50 km. Taigi tokį įkraunamą hibridą prie rozetės reikia jungti tik kas antrą dieną.
Tačiau kitas patogus dalykas: vien tik elektra jau galima važiuoti iš Vilniaus į Kauną ar tiesiog į sodybą. Jei sodyboje turite saulės elektrinę, ten įsikrovę „Tiguan“ namo vėl galite grįžti vien elektra. Na, o jei išsiruošėte į Palangą, geromis oro sąlygomis trečdalį kelio iki jūros (jei nuo Vilniaus) nuvažiuosite pigiau ir tvariau. Jei nenorite stoti įkrovimo stotelėje, kelionę galite tęsti benzinu. Žodžiu, jūsų valia, ar birbti 1,5 litro eTSI benzinu, ar tyliai švilpti elektra.
Eksperimentas atšiauriomis sąlygomis
Iš karto po konkurso „Lietuvos metų automobilis“, gerokai atvėsus orams, išbandėme įkraunamą „Volkswagen Tiguan“ realiomis sąlygomis, kelyje Vilnius-Kaunas-Perloja. Iš pradžių buvo įdomu, kiek elektros jis „pasiims“ greito krovimo stotelėje. Pasirinkome „Ignitis“ stotelę Kaune, Savanorių prospekte. Kraunant vadinamajame „Supercharger“ (150 kW), tiguanas priėmė iki 21 kW elektros. Tokiu būdu būtų reikėję iki pusantros valandos, kad baterija būtų įkrauta nuo 0 iki100 proc. (pabrėšiu, eksperimentavome šaltu oru).
Įdomumo dėlei laidą pajungiau „Inbalance“ lėto krovimo stotelėje šalia prekybos centro. Čia krovimas užtruko kiek ilgiau, automobilio baterija buvo įkraunama vidutiniškai 10 kW galia. Tad šaltuoju metų laiku prireikė kiek daugiau nei 2 val. 19,7 kWh baterijai pilnai įkrauti. Turint omeny, kad parkavimas prie daugelio prekybos centrų bent 2 val. yra nemokamas, tai yra patogus variantas.
Dar vienas „eHybrid“ modelio privalumas – renkantis įkraunamą hibridą Lietuvoje galima pasinaudoti PVM atskaita.
O dabar apie tai, kas šiek tiek erzina. Kai baigiasi elektra, skirtingai nei įkraunamuose „Porsche“ modeliuose, vidaus degimo variklis tampa kiek nervingas. Jo apsukos, važiuojant 110 km/val. – virš 2000. Tai reiškia, kad, jei važiuosite tik benzinu, automobilis nebus labai ekonomiškas. Iš esmės automobilio charakteris visu grožiu atsiskleidžia judant elektra, o benzinas leidžia prisidurti norimą kilometražą tolimesnėse kelionėse.
