Kelios minutės, praleistos prie Kazbėjų tilto per Vokės upę Vilniaus pakraštyje, leidžia įsitikinti: automobilių eismą draudžiantys ženklai galioja ne visiems. Kai kurie vairuotojai įsitikinę, kad juos galima tiesiog apvažiuoti ir tokiu būdu gerokai sutrumpinti kelionę Vilniaus link ar grįžtant į namus iš sostinės.
Abipus Vokės upės gyvenantys žmonės buvo tie, kurie stojo mūru už šį tiltą, kai pernai kovo pabaigoje atvažiavę darbininkai ketino jį išmontuoti. Gyventojai tiesiog to neleido ir pradėjo diskusiją, ar šio seno tilto nevertėtų išsaugoti, rekonstruoti pritaikant pėstiesiems ir dviratininkams.
Per metus reikalai su tiltu niekur nepajudėjo: draudžiantys ženklai tebestovi, o jokie remonto darbai nepradėti.
„Vilniaus miesto savivaldybė dar pernai pavasarį laikinai uždraudė transporto eismą per Vokės upės tiltą. Specialistai įvertinę senojo tilto konstrukcijų pokyčius nustatė, kad tiltas – avarinės būklės. Tiltą nusprendus restauruoti buvo parengta preliminari darbų sąmata, o artimiausiu metu planuojama užsakyti techninį projektą ir ieškoti finansinių galimybių kartu su Vyriausybe į Kultūros vertybių registrą įtrauktą tiltą restauruoti“, – 15min apie dabartinę situaciją sakė Arūnas Visockas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vyresnysis patarėjas.
Kokia yra ta preliminari sąmata ir galimi finansavimo šaltiniai, A.Visockas teigė šiuo metu pasakyti negalintis.
Tiltą nusprendus restauruoti buvo parengta preliminari darbų sąmata, o artimiausiu metu planuojama užsakyti techninį projektą ir ieškoti finansinių galimybių, – sakė Arūnas Visockas.
Pernai balandį prie Kultūros paveldo departamento (KPD) veikianti pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė Kazbėjų tiltui per Vokės upę teisinę apsaugą.
Kaip teigė KPD, greitas gyventojų ir visuomenininkų atsakas bei bendradarbiavimas su paveldosaugininkais buvo lemiamas faktorius inicijuojant tilto teisinės apsaugos suteikimą.
„Šiuo atveju išskirtinė ir žaibiška buvo žmonių reakcija bei nuoširdus noras išsaugoti tiltą kaip istorijos liudytoją ir atmintin įsirėžusią kraštovaizdžio dominantę. Kazbėjų bendruomenės gyventojai yra išlaikę labai stiprų asmeninį santykį su istorijos reliktu. Begalė žmonių nuotraukų, kurių fone matyti tiltas, žymi svarbiausius gyvenimo įvykius, vestuves, laidotuves, išleistuves, ir kitus kasdienybės bei istorijos momentus“, – teigė dokumentaciją vertinimo tarybai rengęs Kultūros paveldo centro paminklotvarkininkas Marius Skerniškis.
Iš pradžių teigta, kad tiltas pastatytas sovietmečiu, tačiau pasigilinus paaiškėjo, kad tai nėra tiesa – tiltas atsirado XX a. ketvirtame dešimtmetyje (spėjama, kad apie 1935 m.), o buvo pagamintas Lenkijos bendrovėje „Spółka akcyjna wielkich piecach i Zakładów Ostrowieckich“.
Tarp saugomų vertingųjų savybių yra įtraukta tilto erdvinė struktūra – vieno tarpatramio santvarinis tiltas, ir konstrukcijos elementai – ramtų pamatai, betoninės krantinės atramos, plieninė kniedyta perdanga ir t.t.
Renkant medžiagą paveldosaugininkams pavyko išsiaiškinti, kad lygiai tokios pačios santvaros yra panaudotos Naujojoje Vilnioje esančiam tiltui per Vilnią (Šiaurės g.). Dar vienas analogiškas (tik keturių tarpatramių tiltas) yra į Kultūros vertybių registrą įtrauktas senasis Nemenčinės tiltas, kuris jau rekonstruotas, santvaros gerokai sutvirtintos, dalis kniedžių pakeistos varžtais. Abu šie šiltai turi asfaltbetonio dangą, o Kazbėjų tiltas yra unikalus tuo, kad iki šiol išlaikęs medinę perdangą, kuri irgi įtraukta į saugotinų vertingųjų savybių sąrašą.
