Vis dėlto milžiniškas technologinis progresas lėmė daugybę pokyčių net ir tokioje inertiškoje bei nusistovėjusioje pramonės šakoje kaip automobilių gamyba. Dėl augančios šiuolaikinių automobilinių technologijų pasiūlos net ir vadinamieji ekonominės klasės modeliai dažnu atveju gali užtikrinti itin aukštą komforto bei saugumo lygį, kuris prieš keletą dešimčių metų atrodė įmanomas tik ypač brangiuose sedanuose ar visureigiuose.
Šiuolaikinių pirkėjų lūkesčiai bei saugumo ir taršos reguliavimo reikalavimai taip pat smarkiai prisidėjo prie to, jog kai kurie gamintojai, kaip antai „Peugeot“ ar „Opel“, jau gali pasiūlyti tokių technologiškai pranašių automobilių su gausia įranga. Tad daugeliui pirkėjų gali kilti klausimas – ar sumokėjus gerokai apvalesnę sumą už „premium“ gamintojų modelius, dalis pinigų nebus išleista vien už vardą?
Esmines funkcijas atlieka taip pat
„Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos ilgamečio nario Renaldo Gabarto teigimu, ekonominės klasės mašinos iš tiesų esmines funkcijas atlieka absoliučiai nepriekaištingai ir niekuo nenusileidžia „premium“ transporto priemonėms. Juo labiau kad automobilis pamažu liaujasi būti svajonių objektu, laisvės ir nepriklausomybės simboliu ar daiktu, kurį tiesiog privalu turėti.
Be to, automobilių dalijimosi ar pavežėjų paslaugos kai kuriais atvejais gerokai pigesnės nei nuosavo automobilio išlaikymas, jei juo išvažiuojama tik keletą kartų per savaitę.
„Kita vertus, visada bus žmonių, linkusių šiek tiek susitapatinti su automobiliu. Jiems tai – vizitinė kortelė ant ratų ir saviraiškos priemonė. Patenkinti turtingų ir labai turtingų asmenų kaprizus – patrauklus ir pelningas užsiėmimas“, – pastebi R. Gabartas.
Jo teigimu, rankines damoms visame pasaulyje taip pat siuva nesuskaičiuojamas kiekis fabrikų, nes padaryti gerą, gražią ir patogią – ne raketų mokslas.
„Nepaisant to, „Louis Vuitton“ identiškus daiktus pardavinėja už astronominius pinigus“, – rinkos subtilybes vaizdžiai paaiškina specialistas.
Evoliucijos ir krintančios kainos efektas
Skirtumas tarp „premium“ ir kitų automobilių itin sparčiai mažėjo pastarąjį dešimtmetį. Dabar jau nieko nebestebina faktas, kad vidutinės klasės „Peugeot“ modelyje galima rasti parkavimo pagalbininkus, kelių ženklus ir vairuotojo nuovargį atpažįstančias sistemas, adaptyviąją greičio palaikymo įrangą, „Full LED“ žibintus su automatiškai persijungiančiomis tolimosiomis šviesomis, elektra valdomas sėdynes, turinčias masažo funkciją, „Grip Control“ padidintos važiavimo kontrolės technologiją, maksimalaus jungiamumo galimybes per „Android Auto“ ar „Apple CarPlay“ programėles ar net naktinio matymo įrangą.
Tokias sistemas galima komplektuoti iki 40 tūkst. eurų atsieinančiame automobilyje. Įrangos lygis čia bus pakankamai panašus kaip ir dukart brangesniuose „Audi“ ar BMW modeliuose.
Lengviau įperkamų automobilių gamintojai paprastai siūlo garantijos sąlygas, itin retai aptinkamas tarp „premium“ atstovų. Pavyzdžiui, „Kia“ savo automobiliams suteikia 7 metų arba 150 tūkst. nuvažiuotų kilometrų garantiją, „Citroën“ ir „Peugeot“ – 5 metų garantiją be ridos apribojimo.
Pastaroji įmonė taip pat suteikia nuostabią galimybę bet kurį patikusį modelį rinktis su norima pavara: benzininiu, dyzeliniu ar elektriniu varikliais, o dalį jų – su iš tinklo įkraunama hibridine sistema. Panašios strategijos laikosi ir BMW.
Anot R. Gabarto, technika evoliucionuoja labai greitai, o technologijos sparčiai pinga. Todėl skiriamieji „premium“ klasės ypatumai dabar aptinkami kone visų gamintojų modeliuose.
„Dar daugiau – „paprastų“ automobilių papildomos įrangos sąraše esantys pasiūlymai dažnai būna pastebimai pigesni, o bazinės komplektacijos – turtingesnės. Tarkim, „Peugeot 508“ naktinio matymo sistema kainuoja apie 1 600 eurų, maždaug tiek, kiek „Bentley Bentayga“ stoglangis“, – sako žurnalistas.
Gamintojai stiebiasi aukštyn – laimi vartotojai
Suprantama, kad ir kaip tobulėtų kitų gamintojų produkcija, „premium“ žaidėjai taip pat nesėdi rankų sudėję: jie nuolat kelia savo siūlomų modelių kokybę ir ieško novatoriškų techninių sprendimų. R. Gabartas pažymi, kad tam tikras skirtumas tarp detalių tebeegzistuoja.
„Spėju, jog takoskyra išliks, nes daugeliu atvejų po tuo pačiu didžiųjų automobilių gamintojų „skėčiu“ prisiglaudusios kelios dukterinės įmonės, tarp kurių tiek „premium“, tiek ekonominės klasės technika. Akcininkai ir koncernų vadovai siekia išlaikyti visų jų paklausą bei pelningumą“, – atkreipia dėmesį specialistas.
Būtent kylanti kokybės kartelė būdinga visai pramonės šakai: pavyzdžiui, „Opel“ sumontuotos Vokietijos nepriklausomų nugaros ligų gydytojų organizacijos sertifikuotos sėdynės, o „Peugeot“ modeliuose naudojama minkštos ir patvarios „Nappa“ odos salono apdaila.
Pastarasis gamintojas apskritai pasižymi išskirtiniu dėmesiu interjero ergonomikai: naujoviška vairuotojo darbo vieta „i-Cockpit“ vartotojų apklausose susilaukė galybės liaupsių dėl intuityvumo ir komforto. Būtent vartotojai ir gali laimėti daugiausiai, gamintojams siekiant konkuruoti technologijomis bei kokybe.
