1. Elektromobiliai neįveikia didelių atstumų, tad tinka tik miesto kelionėms
Teiginys, kad elektromobiliai neįveikia didelių atstumų, buvo teisingas 2015 metais, kai Lietuvoje buvo surengtos pirmosios elektromobilių lenktynės Vilnius–Palanga. Jose dalyvavę pirmosios kartos „Nissan Leaf“, „BMW i3“, „Kia Soul“ ir „Volkswagen Up!“ׅ elektromobiliai, norėdami įveikti 150 km atstumą tarp įkrovimo stotelių, automagistrale judėjo apie 60 km/h greičiu – kitu atveju jiems nebūtų užtekę energijos.
Vienu įkrovimu įveikiamas atstumas neretai viršija 500 km.
Per kelerius metus daug kas pasikeitė ir teiginys, kad elektromobiliai neįveikia didelių atstumų, tapo klaidinančiu – užtenka pažvelgti į išaugusį elektromobilių asortimentą ir pamatysime, kad jų vienu įkrovimu įveikiamas atstumas neretai viršija 500 km.
Elektromobilių gamintojai jau anonsuoja naujus modelius, kurie dėl patobulintos aerodinamikos, naujų efektyvių variklių ir šiek tiek didesnės baterijos talpos su visiškai įkrauta baterija galės nuvažiuoti iki 700 km.
„Mercedes EQS“ (732 km), „BMW iX“ (632 km), „Tesla Model 3“ (602 km), „Volvo EX90“ (585 km), „Skoda Enyaq Coup“ (570 km), „Volkswagen ID.3“ (559 km), „Nissan Aryia“ (536 km) – tik keli galingų modelių pavyzdžiai. Tačiau elektromobilių pasiūla itin gausi: rinkoje yra ir mažesnės talpos bateriją turinčių, pigesnių elektromobilių, pvz., apie 34 tūkst. eurų kainuojantis „Opel Corsa–e“, „Fiat 500e“ ar apie 19 tūkst. kainuojantis „Dacia Spring“, kurie patogesni naudojimui mieste, tačiau atstovauja ne visai elektromobilių rinkai, o tik miesto automobilių segmentui.
Šiuo metu gamintojai siūlo daugiau nei 100 modelių elektromobilių, kurių nuvažiuojamas atstumas yra didesnis nei 400 km. Taigi, anksčiau vienas pagrindinių veiksnių, sulaikydavęs potencialius pirkėjus nuo elektromobilio įsigijimo, buvo mažas įveikiamas nuotolis, o šiandien ši problema iš esmės nebeegzistuoja.
2. Esamas įkrovimo tinklas nepakankamas, prie stotelių formuojasi eilės
Tai, kad Lietuvoje elektromobilių įkrovimo tinklas nepakankamas ir jaučiamas stotelių trūkumas, – taip pat yra mitas. Įkrovimo stotelių tinklas nuolat auga. Nuo 2015 m. įkrovimo infrastuktūros skaičius Europos Sąjungos šalyse išaugo 890 proc. – nuo 48 iki 475 tūkst. prieigų. Lietuvoje 2015 m. tebuvo kelios viešosios įkrovimo prieigos, o šiandien jų mūsų šalyje yra jau virš tūkstančio.
Daugiau nei prieš metus AB Lietuvos automobilių kelių direkcija pradėjo viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatorių ir jų valdomų stotelių registravimą Lietuvoje.
Lietuvoje 2015 m. tebuvo kelios viešosios įkrovimo prieigos, o šiandien jų mūsų šalyje yra jau virš tūkstančio.
„Pirmą kartą Lietuvoje sukurta bendra informacinė sistema, kurioje paprastai ir greitai galima pamatyti ir naudotis visiems prieinamais visų operatorių teikiamais statiniais ir dinaminiais duomenims apie viešąsias elektromobilių įkrovimo prieigas“, – sakė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Šiuo metu elektromobilumo informacinei sistemai https://ev.lakd.lt/ pastovius ir kintančius duomenis apie šalyje veikiančias viešąsias įkrovimo stoteles teikia daugiau nei 40 įkrovimo operatorių.
„Šios sistemos teikiamus duomenis jau pradėjo naudoti didžiausios kelionių planavimo platformos pasaulyje: „Google Maps“, „Waze“, „PlugShare“, „Chargemap“ ir kt. Taigi nuo šiol elektromobilių vairuotojai informaciją apie elektromobilių įkrovimo stoteles, jų vietą, užimtumą, įkrovimo sąlygas galės rasti ir sekti realiu laiku, dar patogiau bei greičiau“, – sako Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vyresnioji patarėja Aistė Gasiūnienė.
3. Neturint privataus namo su įkrovimo stotele, elektromobilis – netikęs pasirinkimas
Elektromobilio baterijos įkrovimas vyksta lėčiau nei benzininio ar dyzelinio automobilio degalų bako pildymas, tačiau ne įkrovimo greitis yra svarbiausia, o galimybė automobilį pasikrauti.
„Faktas, kad vidutiniškai 22–23 valandas per parą automobilis tiesiog stovi. Dažniausios jo stovėjimo vietos – ten, kur gyvename, ir ten, kur dirbame. Europoje vidutinis automobilio nuvažiuojamas atstumas per dieną – 50 km. Todėl vairuotojams daug svarbesnis įkrovimo stotelės pasiekiamumas nei maksimali prieigos galia“, – pastebi elektromobilių įkrovos stoteles gaminančios bendrovės „Elinta Charge“ vadovas Ignas Mikutis.
„Europos Sąjungos elektromobilių plėtros politika akcentuoja, kad 80–90 proc. visa ši infrastruktūra turi būti privati. Todėl visuomenė elektromobilių įkrovimui turi būti orientuota ne tik į elektromobilių įkrovimą viešosiose įkrovimo prieigose mieste, bet ir plačiau vertinti įkrovimo privačiose prieigose galimybes. Įrengiant privačias stoteles, galima pasinaudoti skiriama finansine parama. Tokios stotelės gali būti įrengtos ne tik individualiuose namuose, bet ir prie daugiabučių, įmonių ir institucijų teritorijose“, – sako Susisiekimo ministerijos atstovė A. Gasiūnienė.
Vairuotojams daug svarbesnis įkrovimo stotelės pasiekiamumas nei maksimali prieigos galia.
Iki 2030 m. Lietuvoje planuojama iš viso įrengti 60 tūkst. įkrovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst. būtų viešosios ir pusiau viešosios. Šių tikslų įgyvendinimui jau pradėta teikti finansinė parama. Iš viso apie 90 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų lėšų suplanuota skirti viešosios įkrovimo infrastruktūros plėtros skatinimui šalia valstybinės reikšmės kelių, savivaldybėse, degalinėse, oro, jūrų uostuose, autobusų ir geležinkelio stotyse ir kitose vietose.
Siekiant potencialius įkrovimo infrastruktūros vystytojus ir elektromobilių naudotojus tinkamai informuoti apie plėtrus planus, Susisiekimo ministerija parengė žemėlapį (https://bit.ly/3s8cGsC), kuriame pavaizduoti nacionaliniai bei savivaldų įkrovimo infrastruktūros plėtros planų duomenys.
4. Elektromobiliai lėti, greitai važiuoja trumpą laiką, netinkami užmiesčio kelionėms
Tariamas elektromobilių lėtumas – dar vienas gajus mitas. Visi vairuotojai žino, kad važiuojant didesniais greičiais, pvz., automagistralėje šiltuoju metų laiku leidžiamu 130 km/val. greičiu, energijos sąnaudos didėja.
Tai būdinga ne tik elektromobiliams, bet ir automobiliams su vidaus degimo varikliais.
Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie važinėjimo mieste stilių: jei kiekvieną kartą užsidegus žaliam šviesoforo signalui, vairuotojas stengsis kuo greičiau pasiekti 50 km/val. greitį, jo degalų sąnaudos bus kur kas didesnės, negu to vairuotojo, kuris startuoja lėčiau ir važiuoja ramiau.
Ekspertai pripažįsta, kad elektromobilių nuvažiuojamas atstumas daug labiau priklauso nuo važiavimo sąlygų, negu automobilių su vidaus degimo varikliais, todėl realiam nuvažiuojamam atstumui įtakos turi ne tik greitis (jį sumažinus keliais km/h, elektros energijos sąnaudos gali sumažėti keliais procentais), bet ir oro temperatūra ir net vėjo kryptis.
Kiek kilometrų galima įveikti elektromobiliu, važiuojant santykinai pastoviu maždaug 130 km/h greičiu? Ar elektromobiliams tai vis dar iššūkis? Į tai atsako eksperimentus realiomis sąlygomis atlikę įvairių automobilių žurnalų ir portalų žurnalistai. Rezultatai rodo, kad dauguma naujų elektromobilių modelių vienu įkrovimu, greitkeliu važiuodami 130 km/val. greičiu, gali įveikti daugiau nei 300 km.
5. Elektromobilis tinkamas būti tik antruoju šeimos automobiliu
Šiais laikais automobilius gaminančios korporacijos kiekvienam lengvųjų automobilių segmentui siūlo atitinkamus modelius. Kaip ir renkantis „tradicinį“ automobilį, taip ir ieškant tinkamiausio elektromobilio, galima dairytis skirtingose kategorijose.
Technologinei pažangai pasiekus esamą lygį, jau galima išsirinkti tiek labiau miestui tinkančią transporto priemonę, tiek erdvų, tolimoms kelionėms tinkantį elektromobilį. Tokie elektromobiliai pritaikyti keliauti su šeima ar draugais, juose didelė salono erdvė dera su pažangiomis technologijomis ir tvarumu. Dažnai šiems dideliems automobiliams parenkama tvari salono apdaila, pagaminta iš perdirbtų medžiagų.
