Tiesa, prieš tokius rimtus išbandymus „Toyota“ dar riedėjo 1000 km iki Maskvos: ten buvo pakrauta į traukinį ir bėgiais pasiekė starto vietą Tolimuosiuose Rytuose.
Kelionę link labiausiai į vakarus nutolusio Europos taško Cabo da Roca šie patrakę lietuviai jau kitą savaitę tęs naujausia „Toyota Corolla“. O kol kas nespėja atsakinėti į automobilininkų klausimus apie senąją: kaip įmanoma už tokią menką sumą įsigyti tokį patvarų automobilį?
Iš tiesų, kaip grįžę į Lietuvą pasakojo pasakojo lenktynininkai Vitoldas su Aidu, šio automobilio ištvermės kelionei per Rusiją ir Uralo kalnus niekaip ypatingai neruošė – pasikliovė savo patirtimi: tiek vairuojant, tiek renkantis naudotą automobilį. Juo labiau, kad pats Vitoldas, dabartinis žurnalo „Auto Bild“ vyr. redaktorius, aštuonerius metus yra sukęsis naudotų automobilių versle. Tad ir dabar draugus kartais pakonsultuoja, kad šie nenusipirktų katės maiše.
Naudoto automobilio paieškos užtruko
Bet apie viską iš eilės. Naudotos „Toyota Corolla“ (šis modelis, kaip ir Vitoldas, šiemet švenčia 50-metį) Vitoldas pradėjo ieškoti dar vasarą. Užsiprenumeravo visus populiariausių automobilių skelbimų portalų pranešimus. Buvo radęs visai neblogą 1984 m. modelį už kiek daugiau nei 400 Eur. Bet kažkas spėjo nugvelbti iš panosės – kai kurie verslininkai tokias pigias mašinas gabena į Afrikos valstybes.
Kai kurie verslininkai tokias pigias mašinas gabena į Afrikos valstybes.
Tuomet, jau pačioje vasaros pabaigoje, rado naujesnio modelio – 1993 m. gamybos chečbeką. 1,6 benzininis variklis, automatinė pavarų dėžė, ABS, stoglangis... Ir nuvažiavusi tik apie 123 000 km. Kaip tokiais atvejais sakoma, vienas šeimininkas, važinėjo tik į parduotuvę ir sodybą. Ar galima tikėti tokiais stebuklais – kad tokių metų automobilis gali būti puikios būklės?
Daugeliui kyla klausimas: kaip neapsigauti perkant tokių metų naudotą automobilį, kuriuo tikiesi be vargo įveikti 10 000 km.
Naudoto automobilio pasirinkimas: keli etapai
Vitoldas 15min skaitytojams negali perteikti visos savo patirties. Tačiau jo pasakojimas galbūt padės apsidrausti nuo nemalonumų. Vartydamas skelbimus, V.Milius pirmiausia įdėmiai apžiūri automobilio išvaizdą ir nuotraukose matomus defektus. Pasak patyrusio automobilininko, jau po šio, pirmojo etapo, dingsta noras skambinti kai kuriems pardavėjams.
Atsirinkęs geriausius variantus, skambina nurodytais telefonais ir bando apie automobilį sužinoti kuo daugiau, išsiaiškinti galimus defektus ir būsimas papildomas investicijas. Juk pagal Lietuvoje galiojantį Civilinio kodekso straipsnį 6.333 str. 1 d. (juo remiamasi, jei po pirkimo iškyla problemų dėl paslėptų defektų), pardavėjo pareiga yra perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Juo labiau, kad kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo transporto priemonių pirkimo-pardavimo tvarkos pakeitimai. O pagal Civilinio kodekso 6.431-1 straipsnį motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys (rida, defektai, autoįvykiai) apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui.
Ar galima tikėti tokiais stebuklais – kad tokių metų automobilis gali būti puikios būklės?
Tačiau akivaizdu, kad ne visi automobilių pardavėjai yra sąžiningi ir laikosi įstatymų. Todėl Vitoldas papildomai naudoja kontrolinius klausimus – apie tą patį pardavėjo paklausia kitaip. Ir, jei šis meluoja, pagauna už liežuvio.
Trečias etapas – automobilio apžiūra „gyvai“. „Žinoma, į tokio amžiaus variklį neįlįsi. Bet man pasisekė rasti gerus pardavėjus. Jie – vieninteliai šios „Toyotos“ savininkai, važinėję iš Vokietijos į Lietuvą atvarytu automobiliu 10 metų ir jį prižiūrėję. Taigi, jei randate pardavėją, kuris su automobiliu atsisveikina sunkiai – lyg su šeimos nariu – tai geras ženklas. Visus savo teiginius šie sąžiningi žmonės pagrindė popieriais. Ir netgi parodė, kuri automobilio vieta perdažyta po smulkaus autoįvykio. Taigi pataikiau pas padorius pardavėjus, su kuriais pagal „Regitros“ pavyzdį užpildėme sutartį, ir viskas“, – pasakojo pigaus bet, kaip vėliau paaiškėjo, patikimo automobilio pirkimo istoriją.
Visus savo teiginius šie sąžiningi žmonės pagrindė popieriais. Ir netgi parodė, kuri automobilio vieta perdažyta po smulkaus autoįvykio.
Nei pardavėjai, nei automobilis nenuvylė, tad Civilinio kodekso suteikiamomis garantijomis naudotis nereikėjo.
Kas pakeista senoje „Toyotoje“?
Vitoldas su Aidu 1993 m. „Toyota Corolla“ patobulino labai nežymiai: pakeitė aušinimo skystį, variklio alyvą, sumontavo papildomus halogeninius žibintus ir, žinoma, geras žiemines padangas.
Kelionės Vladivostokas-Vilnius metu tereikėjo papildomai įpilti 1,5 l variklio alyvos. Ir viskas. Visas malonumas tiek ir tekainavo.
Vitoldas Milius iš savos patirties sako, kad pirkėjai automobilio apžiūrai neturėtų gailėti laiko ir būtinai skirti laiko bendravimui su pardavėju. Tokiu būdu pavyks ir defektus nustatyti ir, galbūt priversti pardavėją arba juos panaikinti arba sumažinti kainą. Aklas pirkimas – ne pati geriausia išeitis.
Pasiekė neoficialų rekordą
Vitoldas ir Aidas šią kelionę pavadino „Around the top of the world“. Tokiu būdu jie nori pabrėžti, kad „Toyota Corolla“ yra labai populiari, paplitusi visuose žemynuose. O Rusijos keliai, ypač Uralo serpantinai, šiam naudotam automobiliui tapo pačiu geriausiu išbandymu. Niekas nėra skaičiavęs, per kiek laiko galima įveikti šį atstumą. Tačiau, pasak keliautojų, geriau tokių rekordų nesivaikyti, nes kelionė pavojinga ir reikalaujanti ištvermės. Vis tik, kaip sako vyrukai, jie važiavo sąžiningai, stodavo tik degalinėse, tad išlaikė puikų vidutinį greitį – 92 km/val. Skaičiuojant su sustojimais - 83 km/val. Vidutinės degalų sąnaudos važiuojant taip ekstremaliai - 8-10 l benzino.
„Įsivaizduokite mūsų Molėtų plentą, tebesitęsiantį beveik 10 000 km, kuriame eismo intensyvumas 10 kartų didesnis nei Lietuvoje. Tai reiškia, kad bendras srautas juo juda (jei nėra eismo kontrolės) maždaug 130 km/val. greičiu. Kitaip tariant, visą laiką arba lenki, arba esi lenkiamas.
O jau eismo sąlygos Uralo kalnuose buvo apskritai retai sutinkamos: lyg iš kibiro pilantis lietus, suspaustu sniegu padengtas kelias ir įkalnėje slidinėjantys vilkikai, kurių aplenkti beveik neįmanoma. Tad ši kelionė 1993 m. gamybos automobiliu mums buvo tikrai nepakartojamas nuotykis“, – šypsojosi Vitoldas ir Aidas.
Tiesa, keliautojai, iš Vladivostoko į Europą važiavę jau nebe pirmą kartą, patyrė ir ekstremalių situacijų. Tarkime, ką darytumėte siaurame dviejų juostų kelyje pamatę iš priekio atlekiančius du automobilius?
Ruošiasi antram etapui
Kelionę iš Europos centro Lietuvoje į Portugaliją lapkričio 17 d. Vitoldas su Aidu tęs jau nauja „Toyota“, o „veteranei“ leis po išbandymų atsipūsti. Pakeliui į Portugaliją automanai aplankys visų kertamų šalių geografinius centrus. Šiame etape (apie 4000 km) jie planuoja užtrukti 50 valandų (tai – taip pat simbolis).
Iš Portugalijos lietuviai perskris į Čikagą ir legendiniu keliu „Route 66“ beveik 4000 km įveiks 1966 m. gamybos amerikietiška „Toyota Corolla“.
