„Toyota Hilux“: automobilis, kurį sugadinti sudėtinga net Afrikos bekelėje

Naujo „Toyota Hilux“ bandymai buvo tokie, kad mašiną tiesiogine prasme reikėjo laužyti. Važiuoti per dykumas, šimtus kilometrų besitęsiančius duobėtus žvyrkelius, aštriabriaunius akmenis, o šonus braižyti į krūmus.

Jeigu prakiurdysite padangą, ją galima pakeisti, tačiau atsarginių reduktorių neturime

„Didelius akmenis įveikite statydami ant jų ratą, neleiskite jiems likti po automobiliu – kliudysite reduktorių. Jeigu prakiurdysite padangą, ją galima pakeisti, tačiau atsarginių reduktorių neturime. Taip pat stenkitės nesubraižyti automobilio į akmenis – atsarginių buferių taip pat neturime. O be buferių nuotraukos negražios bus“, – maždaug taip skambėjo instrukcijos Namibijoje, gautos iš „Toyota“ atstovų. O po jų prasidėjo kelionė vietomis, kuriomis pėstute vaikščiotų ne kiekvienas.

Tačiau apie važiavimą per kopas, bekelės ruožus ir Namibijos, kur buvo surengti „Toyota Hilux“ bandymai, eismą aprašysiu vėliau. Dabar koncentracija – į pagrindinę naujovę, jau aštuntąją legendinio pikapo kartą.

VIDEO: „Toyota Hillux“ pasivažinėjimas Nambijos kopomis

„Toyota Hillux“ pasivažinėjimas Nambijos kopomis

Paulius Sviklas, Audrius Gavėnas

„Toyota Hilux“ bandymai Namibijoje

+50

Tvirtumas – genuose

Nuo 1968-ųjų gaminamas pikapas visame pasaulyje užsitarnavo sunkiausiai sugadinamo automobilio reputaciją. Ją prieš kelerius metus vizualiai parodė „Top Gear“ laidos kūrėjų grupė: dvidešimties metų sulaukęs „Hilux“ buvo paskandintas, sudegintas, susprogdintas su dangoraižiu, tačiau vis tiek važiavo.

Galima neabejoti, jog naujausias „Hilux“ tokių išbandymų neišlaikytų: automobilio elektroninės sistemos sugestų mašiną paskandinus ir apie jos užkūrimą būtų galima tik pasvajoti. Tačiau dėl kitų tvirtumo ypatybių abejoti nedrįsčiau.

Po automobilių bandymų ne Lietuvoje dažnai kirba mintis: kaip ta pati mašina elgtųsi važiuojant ne tokiais gerais mūsų šalies keliais? Žvyrkeliais? Duobėtais miško keliais?

Pasivažinėjus Namibijoje, tokių klausimų nebekyla: Lietuvoje mašinos niekada nebus taip laužomos, kaip pietvakarių Afrikoje. Didžioji dalis kelių čia yra žvyrkeliai, kuriuose netrūksta duobių, didelių akmenų ar netikėtai atsirandančių tramplinų. Be to, „Toyota“ atstovai visus žurnalistus su automobiliais nuvarė į tokį bekelės ruožą, jog 24 kilometrų atstumą teko ropoti tris valandas. Pėstute ne kiekvienas ten eitų.

Bet „Hilux“ atlaikė visus išbandymus nė necyptelėjęs. Baltijos šalių, Vengrijos, Ukrainos ir dar kelių šalių žurnalistų grupė buvo jau ketvirta, kuri identiškomis sąlygomis naudojo tuos pačius pikapus. Po mūsų atvyko dar viena dvidešimties žurnalistų grupė, kuri vėl kartojo visus išbandymus. Ir nei plastmasės braškėti pradėjo, nei pakaboje bildesių atsirado. Visiškai nieko.

Namibijoje „Toyota“ suteikia netgi didesnę garantiją, nei Lietuvoje – 6 metų arba 220 tūkst. km. Lietuvoje – 3 metai arba 100 tūkst. km. Beje, automobiliai tiek į Namibiją, tiek į Lietuvą keliauja tokie patys – surinkti Pietų Afrikos Respublikoje esančioje „Toyota“ gamykloje.

Neįsivaizduoju, ką „Toyota“ pridėjo į šituos visureigius, kad drįsta jiems suteikti tokią garantiją. O būtent garantija yra geriausias kokybės įrodymas.

„Toyota Hilux“ kartos: nuo pat 1968-ųjų

+2

Platforma paaugo

„Toyota“ atstovai pabrėžė, jog automobilio platforma dabar – ta pati, kaip ir „Land Cruiser Prado“. Jai naudojamas storesnis plienas, tad kėbulo atsparumas sukimui padidėjo 20 proc., lyginant su prieš tai buvusiu „Hilux“.

Variklis – 2,4 l dyzelinis. Lietuvoje „Hilux“ bus komplektuojamas tik su šia 150 AG ir 400 Nm išvystančia jėgaine, bent jau kol kas. Didelis šio privalumas prieš ankstesnį 2,5 l motorą – mažesnis triukšmas. Tačiau vibracija gana didelė.

Ne pati patogiausia ir mechaninės pavarų dėžės svirtis – jos eiga didelė ir neįgudus gali būti sudėtinga įjungti norimą pavarą. Automatinės pavarų dėžės veikimui priekaištų – nulis.

Kitos naujovės, kaip ir priklauso šiam laikmečiui, susijusios su saugumu: patobulinta priekabos stabilumo kontrolė (TSC), automobilio stabilumo kontrolė (VSC), stabdymo jėgos paskirstymo sistema (EBD), pajudėjimo įkalnėje pagalbos sistema (HAC) ir t.t. Tai sistemos, kurias galima rasti ir naujame „Toyota Yaris“.

Kaip ir priklauso padidinto pravažumo automobiliui, naujasis „Hilux“ turi palėtintą pavarą ir nusileidimo nuokalne (DAC) sistemą.

Konkurencija nebaisi

Lietuvoje „Hilux“ turi ne vieną konkurentą. 2016-uosius netgi galima vadinti pikapų atsinaujinimo periodu: praėjusių metų gale debiutavo „Nissan Navara“, šiemet pasirodė „Ford Ranger“, „Mitsubishi L200“, vidurvasarį pasirodys „Fiat Fullback“, o rudenį į šalį atkeliaus atnaujintas „Volkswagen Amarok“. Bet jie „Toyota“ neturėtų gąsdinti.

Pagrindinė priežastis – prieš 11 metų pagamintas „Toyota Hilux“ pirmus keturis šių metų mėnesius buvo populiaresnis pikapas Lietuvoje negu visi konkurentai kartu sudėjus. Jis mėgstamas ne tik Lietuvoje – pusę rinkos „Hilux“ turi visose Baltijos šalyse.

Kaina? Ji labiausiai priklauso nuo konkrečios įrangos. Vertinant tik bazines kainas, čia nugali „Ford Ranger“, kurį galima įsigyti už mažiau nei 23 tūkst. Eur. Garantija? Ji visų panaši, tačiau lyderis – „Nissan Navara“ su 5 metų ir 160 tūkst. km garantija. Pravažumas? Pagal prošvaisos dydį lyderis yra „Ford Ranger“, o palėtintas pavaras ir įvairias pagalbos bekelėje sistemas turi visi pikapai.

Patikimumas? Spėju, čia ir slypi „Toyota Hilux“ populiarumo paslaptis. Realusis automobilio patikimumas pasirodys tik po 3-4 metų, tačiau šiandieninės prognozės – puikios.

Septintos kartos „Toyota Hilux“ lietuviai vadino geriausiu pikapu. Manau, kad aštuntoji karta šio titulo neatiduos.

Aštuntos kartos „Toyota Hilux“

+89

15min žurnalisto kelionę apmokėjo „Toyota“. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.