Tarsi to būtų negana, nemažai transporto vadybininkų daro sunkiai paaiškinamas klaidas organizuojant įmonių veiklą, deginančias ne tik laiką, bet ir nemažas pinigų sumas.
Kaip efektyviau, pigiau ir greičiau atlikti privalomas muitinės procedūras, vežėjai informuojami nuolat. Apie išankstines deklaracijas naudojant nemokamą IRU TIR-EPD modulį kalbama bene ketverius metus, per kuriuos buvo sukurtos netgi specialios programėlės išmaniesiems telefonams, leidžiančios efektyviau apdoroti būtinus duomenis. Tačiau užuot naudojęsi tokiais civilizacijos stebuklais, vilkikų vairuotojai mieliau mindo muitinės tarpininkų biurų slenksčius. Tokio pobūdžio paslaugas teikiančios įmonės „Bunasta“ direktorius Jurgis Adomavičius teigia, kad Vilniaus pakraštyje, Baltarusijos link vedančio plento šalikelėje, įsikūrusioje įmonės atstovybėje net ir pačią „tuščiausią“ dieną apsilanko mažiausiai 150 interesantų.
„Taip yra todėl, kad žmonės įpratę dirbti su popierinėmis dokumentų versijomis. Kita vertus, net ir tokiu atveju visus procesus būtų galima gerokai paspartinti, jei vežėjų įmonės iš anksto suteiktų įgaliojimus muitinės tarpininkui ir šis galėtų prisijungti prie sistemos to vežėjo vardu. Tada sutvarkytume deklaracijas praktiškai negaišindami vairuotojo“, – pastebi J. Adomavičius.
Dar daugiau – nuo 2016 metų gruodžio mėnesio krovinius vežančioms Lietuvos įmonėms suteikta teisė susigrąžinti po 2,5 Šveicarijos franko (apie 2,23 euro) už kiekvieną TIR knygelę, jei išankstinio elektroninio informavimo (EPI) deklaracijoms naudojama TIR-EPD sistema. Minėta suma už kiekvieną deklaraciją grįžta nepriklausomai nuo to, ar deklaracijas pildo pačios vežėjų įmonės, ar deleguoja šį darbą muitinės tarpininkams. Deja, didžioji dalis vežėjų tokia galimybe iki šiol nesinaudoja. Turint galvoje, kad vežant dalinius krovinius vienoje puspriekabėje gali būti sukrauta kad ir 100 skirtingų smulkmenų su 100 atskirų deklaracijų, toks abejingumas gali kainuoti nevaikiškus pinigus.
Įmonės labai dažnai apie tokią galimybę nežino, o kuomet vairuotojas atvyksta naktį su dokumentais, būna jau per vėlu kažką pakeisti
„Bunasta“ skaičiavimais, jei lengvata pasinaudotų visi mūsų šalies vežėjai, jiems per metus grįžtų daugiau nei 160 tūkst. eurų (2,5 Šveicarijos franko už kiekvieną per TIR-EPD deklaruotą knygelę kompensuojama vertinant ketvirčio rezultatus, t. y. grąžinimai atliekami pasibaigus ketvirčiams). Galimybę susigrąžinti pinigus šiuo metu turi daugiau nei 700 Lietuvoje veikiančių transporto įmonių, naudojančių TIR knygeles, tačiau realiai tai padaroma vos dešimtadaliu atvejų.
„Per keletą pirmojo pusmečio mėnesių užpildėme apie 2,5 tūkst. EPI pagal TIR knygeles, bet TIR-EPD sistemos galimybėmis pasinaudota 372 kartus. Tai padarė viso labo 9 įmonės iš maždaug 150-ties. Akivaizdu, kad įmonės labai dažnai apie tokią galimybę nežino, o kuomet vairuotojas atvyksta naktį su dokumentais, iš anksto nesuteikus mums įgaliojimų, būna jau per vėlu kažką pakeisti“, – aiškino J. Adomavičius.
Beje, į Rytus važiuojant per Baltarusiją, į žaidimą „kas pasiims klientą?“ įsitraukė ir oficialusis Minskas. Baltarusijos muitinė numatė baudas visiems be išankstinių deklaracijų į pasienį atvykstantiems vežėjams išskyrus tuos, kurie reikiamus formalumus tvarkosi valstybės įmonėje „Beltamožservis“.
Asociacijos „Linava“ strategai, ieškodami būdų kaip pagelbėti vežėjams susigrąžinant dalį už TIR knygeles išleidžiamų pinigų, neseniai pasirašė sutartis su keletu muitinės tarpininkų (be „Bunastos“ tokias operacijas dar gali atlikti bendrovės „Durga“, „Tranzito paslaugų centras“ bei „Assessors“), kurioms suteikė unikalų prisijungimo prie TIR-EPD kodą. Jei lig šiol atskirus kodus gaudavo tik patys vežėjai ir, norėdami pasinaudoti lengvata, turėdavo samdyti budintį darbuotoją, kuris galėtų visą parą reaguoti į vairuotojų skambučius, dabar vežėjams nebereikės perduoti savo TIR-EPD kodų muitinės tarpininkui – pakaks tiesiog vieną kartą prisijungus prie sistemos nemokamai suteikti įgaliojimą muitinės procedūrų specialistams pildyti EPI vežėjo vardu. Muitinės tarpininkas vairuotojus aptarnaus visą parą.
