Elektriniai varikliai dirba neteršdami aplinkos, jų efektyvumas – keliskart didesnis nei benzininių ar dyzelinių, kurie didelę dalį energijos iššvaisto šilumai. Tačiau elektriniai varikliai turi kitą problemą – jie energiją gauna iš baterijų, kurios sveria daug, o pildymas užtrunka daug laiko.
Efektyvumo klausimas
Todėl jeigu vertintume grynai per ekologinę prizmę, elektrinių jėgainių nauda abejoti neverta – tai švariausia energijos rūšis, kadangi daug jos gali būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių (saulės ar vėjo). Tačiau ne visose transporto priemonėse elektra pakankamai efektyvi: laivuose, vilkikuose ar lėktuvuose tokios jėgainės kol kas neprigyja. Nors bandomos įvairios koncepcijos, o NASA kartu su „Boeing“ kuria elektra varomo lėktuvo prototipą ir ketina 2030-aisiais pristatyti oro skrydžius pakeisiantį revoliucinį sprendimą, iki jo dar toli.
Ekologija kol kas sparčiausiai vystoma dviejose srityse: miesto transporte (troleibusai, autobusai) ar tarpmiestiniame (traukiniai). Abi sritys dabar jau gali būti visiškai elektrifikuotos.
Lietuvos miestuose elektrą naudodami rieda tik troleibusai, o dyzelinių miesto autobusų pakeisti elektriniais neplanuojama – netgi priešingai, Vilniaus savivaldybė skelbia apie naujai perkamus šimtus dyzelinu varomų autobusų. Tai suprantama – elektriniai kainuoja daugiau, tad savivaldybė pasirinko geriau įsigyti 250 ne tokių novatoriškų autobusų nei 100 – pačių moderniausių.
Geležinkelių sritis – vėl kita. Šiandien elektriniai traukiniai gali komfortiškai kursuoti iš Vilniaus į Kauną, tačiau tai – kol kas vienintelė elektrifikuota linija Lietuvoje. Artimiausiais metais ketinama elektrifikuoti dar kelias traukinių linijas, tad galima sakyti, kad transporto srities ekologiniame lygmenyje Lietuvoje geležinkeliai yra pažengę toliausiai.
Kita vertus, didelė elektrinio transporto plėtra atneštų kitą problemą – elektros trūkumą. Jeigu staiga Lietuvoje bent pusė viso transporto taptų varomu elektra, galimai taptume liudininkais įvairių energijos tiekimo sutrikimų. Yra specialistų, prognozuojančių radikalų elektros tiekimo trūkumą ir netgi būtiną svarstymą dėl to statyti atominę jėgainę, tačiau čia galima remtis Norvegijos pavyzdžiu, kuri puikiai tvarkosi su didžiausiu pasaulyje elektromobilių parku (lyginant su bendru automobilių skaičiumi).
O ir patys elektromobiliai ateityje taps smulkiomis elektros talpyklomis – prie tinklo prijungtos transporto priemonės, esant elektros pertekliui, jį perims į savo baterijas, o esant trūkumui, atiduos.
Galutinis tikslas – elektromobiliai
2050-aisiais metais Europos Sąjungos šalių miestuose tikimasi nepamatyti nei vieno tradiciniais degalais varomo automobilio. Prie šio žingsnio einama palengva ir vienas artimiausių tikslų numatytas 2020-aisiais.
EK parengtoje transporto baltojoje knygoje numatyta, kad iki 2020 metų atsinaujinančių išteklių energijos dalis, sunaudojama visų rūšių transporte, sudarytų bent 10 proc. tos valstybės narės transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. Tuo pačiu, anglies dioksido kiekis turi būti sumažintas 20 procentų, o 10 proc. transporto degalų rinkos dalies turi sudaryti degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Tad ES neturi tikslo sumažinti taršos lygį miestuose vien didinant elektrinių transporto priemonių skaičių – tam pasitelkiamos kompleksiškesnės priemonės. Suprantama, kad visas transportas netaps elektriniu per naktį, tad tam skirta daugiau nei 30 metų.
Prie nustatyto tikslo 2020-iesiems, 10 proc. degalų kiekio iš atsinaujinančių energijos išteklių, prisideda E85 benzinas, privalomas biodegalų maišymas į tradicinius deglus, įvairių rūšių dujos ir, žinoma, elektra varomos transporto priemonės. Šiuo metu Lietuvoje apie 6 proc. transporte naudojamų degalų sudaro degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių, tad 10 procentų tikslas iki 2020-ųjų turėtų būti pasiektas.
Įvairios alternatyvos – tik tarpinė grandis viso transporto elektrifikacijos link, kadangi jokiam automobilių gamintojui jau nebereikia įrodinėti, jog elektra yra ateitis. Tai suvokia visi, tik priėjimo prie šios technologijos tempai pas visus – skirtingi.
