Kovoje dėl geriausio sportinio automobilio vardo Lietuvoje šiemet buferius surėmė „Porsche Boxster S“, „Volvo S60“, „Peugeot 308 GTi“ ir „Ford Focus RS“. Pirmuosius tris modelius „TopGear“ komisijos nariai jau išbandė „Speedway“ kartodrome.
Prie komisijos prisijungė profesionalės lengvaatletės: Europos šuolių į aukštį vicečempionė Airinė Palšytė, Hamburgo maratono laimėtoja Diana Lobačevskė bei lenktynininkas Gustas Grinbergas, Lietuvos ir Lenkijos kartingo čempionas. Naujieji nariai turėjo ne tik įvertinti automobilius balais, bet ir aprašyti savo įspūdžius.
Balus suskaičiuosime gruodžio mėnesį, o bandytojų įspūdžiais dalijamės jau dabar. Štai ką apie pretendentus į geriausio sportinio automobilio titulą mano G. Grinbergas, turintis tarptautinę „Junior C“ kategorijos lenktynininko licenciją. Jaunuolis automobilius vairavo uždaroje „Speedway“ lenktynių trasoje.
Naujasis „Porsche Boxster S“ yra lyg antrankiais surakintas „Porsche 918“. Tačiau tik iki tol, kol įjungi „Sport+“ ir išjungi „Traction Control“. Tuomet grandinės nukrenta, ir automobilis pasiunta. Išvažiuodamas iš posūkio pirma pavara, jautiesi, lyg būtum Džeimso Bondo filme – trūksta tik sprogimų. Nors ne, yra ir sprogimų, ir galios. Šio „Porsche“ ratus suka 4 cilindrų benzininis variklis su turbokompresoriumi, kurie kartu išstumia 350 AG. Bet ir „Porsche“ nėra tobulas. Nors su PDK pavarų dėže 100 km/val. greitį pasiekia per 4,2 sekundės, tačiau trūksta greičio pojūčio. Tai sunku logiškai paaiškinti, automobilio parametrai daugiau nei įspūdingi, bet greičio nesijaučia.
Paspaudus turbinos slėgio sukėlimo mygtuką, „Porsche“ iš vietos rauna galingai, galiniai ratai slysta iš posūkio, bet tai vyksta tik sekundę. Nors gal tai ir gerai? O tada gali nusileisti stogą ir pajusti vėją (arba peršalti).
Aš šiuo „Porsche“ galėčiau važinėti kasdien ir išsišiepti kaskart pajudėdamas nuo šviesoforo arba perjungdamas žemesnę pavarą tunelyje. Deja, dar neturiu vairuotojo pažymėjimo, taigi beliko pasitenkinti keliais greitais ratais „Speedway“ kartodromo trasoje.
„Volvo Polestar S60“ turėtų konkuruoti su BMW M3, „Audi RS4“ ir „Mercedes-Benz C450 AMG“. Aš jį lyginau su „Peugeot 308 GTi“ ir „Porsche Boxster S“, tad posūkiuose „Volvo“ atrodė lyg dramblys porceliano parduotuvėje. Didžiausia jo problema – didelė masė ir priekinių ratų noras pabėgti iš geriausios trajektorijos.
Pavarų dėžė irgi nėra pati tiksliausia. Žeminant pavaras automobilis šiek tiek išsibalansuoja, o greitėjant galėtų pavaras keisti sparčiau. Bet sportinių automobilių kategorijoje šis „Volvo“ yra pats praktiškiausias. Ir galingiausias!
367 AG smogia į nugarą lyg kumščiu. Pasinaudojus gudriai užmaskuotu maksimalios galios režimu, motoras nuryja papildomą dopingo tabletę ir veža taip, lyg kovotų dėl olimpinio aukso. Jei ne sportiškumą išduodanti ryški spalva, gatvėje jo neatskirčiau nuo įprasto „Volvo“ sedano. Kelios mėlynos siūlės ant vairo ir sėdynių ir keleiviams nepasufleruos, kad jie sėdi ant tiksinčios bombos. Bet įsivaizduokite BMW vairuotojo veidą, kai „Volvo“ per porą sekundžių išnyks už horizonto.
„Peugeot 308 GTi“ parodo, jog nereikia įmantrių kompiuterių ar daug galios, kad pajustum tikrą vairavimo malonumą. Aišku, ant popieriaus jis beveik viskuo nusileidžia „Porsche“ ir „Volvo“. Nors jis ir lengviausias, bet „tik“ (!) 272 AG variklis iki 100 km/val. jį gena „vos“ per 6 sekundes. Pažiūrėjus į konkurentus, lyg ir nieko įspūdingo. Bet man vis tiek norėjosi vėl ir vėl grįžti prie „Peugeot“.
Mechaninė pavarų dėžė suteikia dar didesnį automobilio valdymo jausmą. Tu jauti ir žinai, ką kitą akimirką darys šis vikruolis. Mažas vairas leidžia milimetro tikslumu nukreipti „Peugeot“ reikiama trajektorija. Jis valdomas taip lengvai lyg mano gokartas, o komforto jame beveik kaip limuzine. Net tiems, kurie skeptiškai žiūri į karštuosius hečbekus, jis tikrai patiks.
