Trys vokiški modeliai, kuriuos norisi vadinti superautomobiliais

Automobilių pramonėje egzistuoja egzotiškas terminas, nurodantis labai greito, brangaus ir dažniausiai reto automobilio segmentą – superautomobilis. Tačiau tai, ką vieni vadina superautomobiliais ne visada įsiterpia į žodžio „superautomobilis“ reikšmę.
Mercedes-Benz AMG GT S
Mercedes-Benz AMG GT S / Autoplius.lt nuotr.

Anksčiau tokius modelius, kaip „Lamborghini Countach“, „Ferrari F40“ ar „Porsche 959“ buvo populiaru vadinti egzotiniais automobiliais. Tačiau nesustojančioje laiko skalėje frazės keitėsi ir gerokai vėliau tokie modeliai, kaip „Lamborghini Murcielago“, „Ferrari Enzo“ ar „Porsche Carrera GT“ jau buvo vadinami superautomobiliais.

Kita vertus, yra ir tokia kategorija sportinių automobilių, kuriuos dažnas entuziastas lyg ir norėtų palaikyti superautomobiliais, tačiau jie tokie nėra.

Transporto skelbimų portalas Autoplius.lt pateikia tris automobilius, kurie įspūdingi ne tik savo išvaizda ar techninėmis galimybėmis, bet ir apvalia kainos etikete, tačiau nėra laikomi superautomobiliais. Tai – vokiška trijulė, iš kurios kiekvienas modelis savo markės gamoje pozicionuojamas prie pačių brangiausių automobilių.

„Mercedes-Benz AMG GT“

Du turbokompresoriai, oru aprūpinantys priekyje sumontuoto 4 litrų V8 variklio degimo kameras, 7 laipsnių automatinė pavarų dėžė su dvigubos sankabos mechanizmu bei galiniai varantys ratai – tai esminės prašmatnaus „Mercedes-Benz AMG GT“ savybės.

Šis automobilis gali būti vadinamas 2010-2014 metais gaminto SLS jaunesniuoju broliu, tačiau skirtingai nuo pastarojo modelio, nėra klasifikuojamas superautomobiliu. Tai – sportinis GT klasės kupė, nors ir tokių naudotų modelių kainos prasideda maždaug nuo 100 tūkst. eurų.

Autoplius.lt nuotr./Mercedes-Benz AMG GT S
Autoplius.lt nuotr./Mercedes-Benz AMG GT S

Lietuvoje parduodamas „Mercedes-Benz AMG GT S“ – kiek galingesnis už bazinius GT. Su 510 AG ir 650 Nm šis monstras 100 km/h greitį išvysto per 3,8 sekundės, o jo spidometro parodymai nustoja keistis ties solidžia 325 km/h riba. Naudoto tokio automobilio kaina Lietuvoje – 107 tūkst. eurų. Nurodoma, kad šiuo retu automobiliu nuvažiuota vos apie 4 tūkst. kilometrų.

Autoplius.lt duomenimis, iš viso Lietuvoje yra tik 2 tokie automobiliai – minėtas ir dar retesnis 2017-ųjų „AMG GT R“.

„Porsche 911 GT3“

„Porsche“ tam tikra prasme yra efektyviausiai dirbantis vardas automobilių pramonėje. Tai – daugiausiai pelno nuo vieno parduoto automobilio uždirbantis gamintojas. Ir nesunku suprasti, kodėl.

Jau daugiau nei pusę amžiaus „Porsche 911“ istorija tęsiasi nekeisdama savo krypties. Automobilių siluetas per 55 gamybos metus pasikeitė labai minimaliai. Proporcijos išliko tos pačios – smailiame priekyje dominuoja apvalios, iškilusios lempos, o nuožulniai žemėjanti stogo dalis lėtai pereina į automobilio galą.

Už galinių „Porsche 911“ ratų šiais laikais montuojami galingi opoziciniai varikliai – šis gamintojas niekada nebuvo perėjęs prie masiškai gaminamų 911 su V tipo arba cilindrus eilėje turinčių motorų.

Autoplius.lt nuotr./Porsche 911 GT3
Autoplius.lt nuotr./Porsche 911 GT3

Viena karščiausių 911 versijų žymima magiška kombinacija GT3. Tai – daugiau lenktynėms orientuoti modeliai, kuriuose daugiau lemia ne elektronika ar skaičių magija, o mechanika. Šiose vietose palikta labai mažai vietos komfortui ar prabangai – tai tiesiog brangus žaislas.

Su 3,8 litrų varikliu, be jokių turbokompresorių išspaudžiančiu net 475 AG šis automobilis yra pavojingai greitas. Ir net turėdamas nekuklią vertę (būtent GT3 modeliai turi labai lėto nuvertėjimo savybę arba paprasčiausiai nenuvertėja) šis modelis negali būti traktuojamas superautomobiliu. Pastarąjį statusą šioje markėje turėję tik keli serijiniai modeliai: 959, „Carrera GT“ bei „918 Spyder“.

2014 metų gamybos „Porsche 911 GT3“ Lietuvoje parduodamas už 129 tūkst. eurų. Autoplius.lt duomenimis, iš viso šalyje yra 12 registruotų „911 GT3“ modelių.

„BMW i8“

2011 metais Vokietijos pramonės gigantė BMW nutarė įkurti „BMW i“ diviziją, po kurios sparnu buvo planuojama hibridų ir elektromobilių plėtra. Ir štai po kelių metų debiutavo naujieji i3 bei sportiniai i8.

„BMW i8“ tikriausiems šios markės fanams tikriausiai priminė šio gamintojo istoriją – ne 2009 metais pristatytą „EfficientDynamics Concept“, o legendinį M1. Tačiau i8 odisėja pramonėje turi mažai ką bendro su sportiniu M1. Tai – sportinio hibridinio automobilio projektas su daugiau nei dvigubai mažesniu benzininiu varikliu bei keliais elektros motorais.

1,5 litro 3 cilindrų vidaus degimo variklis su turbokompresoriumi į ratus siunčia 231 AG ir 320 Nm, o papildomi du varikliai prideda 131 AG ir 250 Nm. Toks hibridinis tandemas suteikia sportiškam i8 puikias dinamines charakteristikas – iki 100 km/h šis modelis pagreitėja per 4,4 sekundės bei gali pasiekti maksimalų 250 km/h greitį.

Negana to, jis gerokai ekonomiškesnis tiek už „Porsche 911“, tiek už „Mercedes-Benz AMG GT“ – nors gamintojas nurodo vidutines 2,1 l/100 km degalų sąnaudas, tačiau realiomis sąlygomis šie automobiliai suvartoja daugiau degalų, apie 4,5–6,5 l/100 km.

Autoplius.lt nuotr./BMW i8
Autoplius.lt nuotr./BMW i8

Lietuvoje už 73 tūkst. eurų parduodamas kelerių metų senumo „BMW i8“. Visiškai naujas toks automobilis kainuoja dvigubai daugiau – bazinė kaina siekia apie 154 tūkst. eurų. Remiantis 2018 metų vasario 1 dienos Autoplius.lt statistika, šalies keliais rieda tik 9 tokie hibridiniai BMW.

Didelė kaina, futuristinė išvaizda, į viršų lyg drugelio sparnas pasikeliančios durys (anglų kalboje vadinamos „Butterfly doors“) bei galinga hibridinė širdis šiam automobiliui prašo suteikti superautomobilio statusą, tačiau savo gamoje BMW ne tik neturi, bet niekada taip ir neturėjo tikro superautomobilio.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis