Kai kurie gamintojai, regis, žengia vienas kito pėdsakais, tačiau dalis jų savo strategines kryptis su rytojaus vartotojų tendencijomis derina skirtingais būdais. Kokie jie?
Elektrifikuojasi visi
Dėl vieno dalyko sutaria kone visi gamintojai. Tiesiausias kelias mažinant anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą – transporto elektrifikavimas.
Rinktis elektros pavaros diegimą ypač aktualu Europos gamintojams, nes jiems taikomi griežti finansiniai taršos ribojimai. Visų naujų modelių išmetamo anglies dvideginio vidurkis neturi viršyti 95 g/km – perkopus šią ribą, gamintojams tenka mokėti solidžias baudas. Pastaraisiais metais tai lėmė spartų vidaus degimo variklių mažėjimą ir pavaros elektrifikaciją.
Šios krypties plėtra bei ją lydinčios transformacijos atsispindi ir atnaujintose įmonių strategijose. Pavyzdžiui, Pietų Korėjos bendrovė „Kia“ pernai nurodė sieksianti iš tradicinių automobilių gamintojos tapti tvarių mobilumo sprendimų teikėja.
Strategijoje bendrovė užsibrėžė iki 2030-ųjų pasiekti metinę 4 mln. automobilių pardavimo apimtį, iš kurių 1,2 mln. turėtų sudaryti grynieji elektromobiliai. Tam dar iki 2027 metų „Kia“ išplės siūlomų modelių gamą iki 14 elektromobilių.
Pernai bendrovei pavyko visame pasaulyje parduoti 3,15 mln. automobilių. Iš jų 160 tūkst. sudarė elektra varomi modeliai. Šviežiausia įmonės elektrine naujiena tapo šiemet debiutavęs septynvietis „Kia EV9“. 5 metrų ilgio šeimos elektromobilis viena įkrova gali nuvažiuoti iki maždaug 540 km, o dėl modernios elektrinės platformos baterijų atsargas galima papildyti itin sparčiai – vos 6 min. įkrovos pakaks 100 km įveikti.
Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Štai „Ford“ žada iki 2030 metų Europoje nustoti prekiauti automobiliais su vidaus degimo varikliais, o „Jaguar“ užsibrėžė nuo 2025-ųjų gaminti vien prabangius elektromobilius.
Renkasi naujas medžiagas
„Kia“ planuose – per 2 mln. vienetų aplinkai draugiškų automobilių gamyba 2030-aisiais arba apie tris ketvirtadalius visų pardavimų didžiausiose rinkose. Tad kas gi tie „aplinkai draugiški automobiliai“ ir kaip gamintojai užtikrina jų plėtrą?
Automobilių duomenų asociacijos vadovas Matas Buzelis sako, kad, žvelgiant į pramonę giliau, galima išskirti dar bent keletą tikslingų tvarumo krypčių. Viena iš jų – medžiagų perdirbimas.
Specialisto teigimu, jau dabar automobilių pramonėje gana plačiai naudojamos pluoštinės medžiagos, kurių dalis yra augalinės kilmės. Pavyzdžiui, tai gali būti iš sojų ar kukurūzų pagamintos medžiagos.
„Kitas dalykas, atsiranda įvairių odos pakaitalų, tarkime, veganiškos odos. Norint palikti kuo mažesnį CO2 pėdsaką visoje gamyboje, tikriausiai įmonėms nelieka nieko kita, tik rinktis tokias alternatyvias medžiagas“, – paaiškina M. Buzelis.
Naujas medžiagas renkasi vis daugiau gamintojų – nuo prabangių iki kasdienių modelių kūrėjų. Štai bendrovė „Land Rover“ prašmatniuose „Range Rover“ visureigiuose naudoja audinį, sukurtą iš perdirbtų žvejybos tinklų.
„Mazda MX-30“ apdailai pasitelkiama iš Portugalijoje augančių kamštinių ąžuolų žievės sukurta medžiaga. Naujos kartos miesto visureigio „Kia Niro“ lubos padengtos medžiaga, kurios 56 proc. sudaro perdirbtas PET plastiko pluoštas, o sėdynės aptrauktos iš eukalipto lapų pagamintu audiniu.
M. Buzelio teigimu, gamintojai taip pat vis plačiau taiko 3D spausdinimą. Ši technologija leidžia sunaudoti mažiau medžiagų vieno komponento gamybai, be to, supaprastina procesus.
„Jeigu detalę reikia frezuoti iš medžiagos bloko, gamintojai turi daug liekanų. O naudojant 3D spausdintuvus galima atspausdinti detalę iš tiek medžiagos, kiek jos konkrečiai reikia“, – paaiškina pašnekovas.
Baterijos tobulės
Specialisto tvirtinimu, elektromobilių baterijų vystymas taip pat nestovi vietoje. Jau dabar gamintojai tobulina bet keletą skirtingų baterijų tipų, kad jos taptų greičiau įkraunamos, našesnės, geriau veiktų, mažiau kainuotų ir būtų lengvesnės. M. Buzelis pažymi, jog ypač svarbus pastarasis parametras.
„Gamintojai labai stengiasi mažinti automobilių svorį, nes sunkesnis automobilis sudegina daugiau energijos arba degalų, jam pagaminti reikia daugiau medžiagų ir kt. Todėl artimoje ateityje bus daug investuojama tiek į medžiagų atranką, tiek į naujų kompozitinių darinių paieškas ir pan.“, – patikina specialistas.
Gamintojai taip pat sparčiai plečia ir baterijų gamybos pajėgumus. Štai vien minėtoje „Kia“ strategijoje pažymėta, kad iki 2030 metų reikalinga baterijų talpa turėtų išaugti nuo 13 iki 119 GWh. Norėdami patenkinti tokį poreikį, korėjiečiai ketina kurti baterijų gamyklą Indonezijoje ir sudaryti papildomas sutartis su globaliais tiekėjais.
„Kia“ taip pat siekia, kad jos gaminamuose elektromobiliuose baterijų energijos tankis iki 2030 metų išaugtų 50 proc., o tai leis 40 proc. nurėžti visos elektros sistemos kaštus. Taip korėjiečiai dar labiau sustiprins tiek pavaros našumą, tiek savo produktų kainos ir kokybės konkurencinį pranašumą.
Žvilgsnis į gamybą
M. Buzelio manymu, ne mažiau svarbiu aspektu tampa gamybos ir tiekimo pokyčiai. Rinkos žaidėjai sparčiai ieško kelių, kaip pasiekti neutralią CO2 veiklą kasdieniuose procesuose.
„Nesvarbu, kad elektromobilis yra menkai taršus ar netaršus. Vien to nepakanka. Dar būtina užtikrinti, kad pačios gamyklos taptų neutralios aplinkai, naudotų atsinaujinančių šaltinių energiją, ribotų taršą ir kt. Bet dar sudėtingiau „išžalinti“ logistikos procesus, o globaliems gamintojams vien tai gali tapti dideliu galvos skausmu“, – pažymi ekspertas.
Štai prabangių automobilių gamintojas „Bentley“ skelbia ištyręs visą savo logistikos grandinę ir pradėjęs mažinti bei perdirbti joje naudojamą plastiką: nuo burbulinės plėvelės ir putplasčio, naudojamo dalims pakuoti, iki kėbulo dangalų bei mašinų apsaugai skirtų plėvelių. Įmonė praneša, jog vien pašalinus nebūtinus daiktus, pavyzdžiui, vinilinę ratų apsaugą, valytuvų apsaugas ir pan., per metus pavyko sutaupyti 12 tonų plastiko.
Kitas pavyzdys: „Kia“ strategijoje augančią elektromobilių gamybą numatyta suvaldyti koreguojant atskirų gamybos vietų vaidmenis. Štai P. Korėja taps globaliu tyrimų, plėtros, gamybos ir tiekimo centru, o gamyklos kituose žemynuose strategiškai tieks automobilius tik vietos rinkoms.
Pavyzdžiui, nuo 2025-ųjų Europoje bus gaminami bendrovės maži ir vidutinio dydžio elektromobiliai, o Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur populiarūs vidutinio dydžio visureigiai ir pikapai, nuo 2024 metų bus kuriamos elektrinės šių modelių versijos.
