Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Tvarūs sprendimai aplink mus: ką tai reiškia automobilio pirkėjui?

Vis daugiau Europos įmonių ir organizacijų skelbia, jog yra užsimojusios iki šio amžiaus vidurio ar net dar anksčiau įgyvendinti dekarbonizacijos tikslus. Planetos klimatą keičiančių dujų išmetimo norima atsisakyti įvairiausiose srityse – nuo gamybos iki prekybos, nuo energetikos iki transportavimo paslaugų.
Įkraunamas elektromobilis Jaguar I-Pace
Įkraunamas elektromobilis Jaguar I-Pace / Gamintojo nuotr.

Štai prestižinių automobilių gamintojai „Jaguar Land Rover“ pranešė, kad taps bendrove, kuri iki 2039 m. visoje produktų gamybos, operacijų valdymo ir tiekimo grandinėje neišmes šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tačiau ką tai reiškia potencialiam automobilio pirkėjui, bet kuriam piliečiui ar visai gamtai?

Automobiliai – visame pasaulyje

Daugėja bendrovių, kurios įsipareigoja ne tik tapti neutralios aplinkai anglies atžvilgiu (angl. carbon neutral), bet ir siekti nulinės emisijos (angl. net zero) – neišmesti jokių klimato kaitą skatinančių dujų. Dauguma jų užsibrėžusios šį tikslą pasiekti iki 2050 m., kaip tai numatyta Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos. Jame užfiksuotas siekis pasaulinės oro temperatūros didėjimą riboti iki 1,5 laipsnio.

Gamintojo nuotr./Jaguar I-Pace
Gamintojo nuotr./Jaguar I-Pace

Optimizmo suteikia tai, kad prisiėmusių tokį įsipareigojimą organizacijų veikla jau padengia 88 proc. globalios emisijos. Vis dėlto, „Net Zero Tracker“ duomenimis, 699 iš 2 000 didžiausių pasaulyje pagal pajamas biržinių bendrovių dar neprisiėmė nulinės emisijos įsipareigojimų.

Neutralų poveikį anglies junginiais aplinkai darančios įmonės iš atmosferos pašalina tiek pat CO2, kiek ir jo išmeta. Automobilių pramonėje iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti paprasta – reikia pagaminti kuo įmanoma daugiau elektromobilių, o vidaus degimo varikliais varomų modelių taršą kompensuoti kitomis priemonėmis.

Tačiau viskas yra gerokai komplikuočiau. Automobilių gamyba yra itin kompleksiška pramonės sritis, o pasaulinių rinkos žaidėjų veiklos geografija apima didžiąją dalį planetos. Skirtingose jos dalyse taikomi skirtingi reikalavimai, nevienodi ir vairuotojų poreikiai.

Štai vien minėtos „Jaguar“ ir „Land Rover“ per 2020–2021 fiskalinius metus pardavė beveik pusę milijono naujų automobilių. Jie išriedėjo į 127 šalių gatves. Jungtinės bendrovės gamyklos veikia Jungtinėje Karalystėje, Kinijoje, Brazilijoje, Indijoje, Austrijoje ir Slovakijoje.

Dėl veiklos specifikos automobilių gamintojams būtina apskaičiuoti ne tik galutinių produktų emisijas, bet ir visos veiklos grandinės, kuri apima tiek gamybą, tiek trečiųjų šalių indėlį, tiek pardavimą, tiek daugybę kitų procesų, kurie vienaip ar kitaip sukuria CO₂ išlakas.

Ambicingas planas

Ne mažiau svarbus ir laiko veiksnys. Todėl „Jaguar Land Rover“ vadovas Thierry Bolloré, vos perėmęs bendrovės vadžias, nedelsdamas paskelbė ambicingą taršos mažinimo planą. Jo tikslai turi būti įgyvendinti nelaukiant 2050-ųjų. Prestižinių britiškų automobilių gamintojas milijardines investicijas nukreipė į taršos mažinimą, tvarumą bei į žiedinę ekonomiką orientuotą gamybą.

Artimiausiais metais bus pristatytos šešios naujos visiškai elektrinės „Land Rover“ automobilių versijos, įskaitant elektrinį naujosios kartos „Range Rover“. O „Jaguar“ nuo dešimtmečio vidurio taps išskirtinai prabangių elektromobilių gamintoju.

Bet vien netaršiais produktais įmonė neapsiribojo. Jau iki 2030-ųjų „Jaguar Land Rover“ 46 proc., palyginti su 2019-aisiais, sumažins tiesioginę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją automobilių gamyboje ir bendrovės veikloje.

Shutterstock nuotr./Atsinaujinančių šaltinių energetika
Shutterstock nuotr./Atsinaujinančių šaltinių energetika

Įmonė taip pat įsipareigojo sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tenkantį vienai transporto priemonei, vidutiniškai 54 proc. visoje gamybos grandinėje ir 60 proc. automobilio naudojimo laikotarpiu. Šiuos skaičius bendrovė nustatė bendradarbiaudama su Mokslu grįstų tikslų iniciatyvos („Science Based Targets“) mokslininkais.

Organizacijos „Compensate“ skaičiavimais, „saugus“ CO2 emisijos lygis pasaulyje buvo viršytas dar 1987 m., todėl būtina iš atmosferos pašalinti kaip galima daugiau anglies dvideginio. Tam yra ne vienas būdas: nuo emisijų kompensavimo mechanizmų iki technologinių įrenginių, gaudančių CO2, diegimo.

Be to, mokslininkai atkreipia dėmesį, kad CO2 nėra vienintelės dujos, sukeliančios šiltnamio efektą ir darančios poveikį klimatui. Tad, norint pasiekti ambicingus tikslus, reikia atskirti ir kompensuoti emisijas.

Tai užsibrėžusios organizacijos, kaip antai „Jaguar Land Rover“, taip pat priėmė sprendimus dėl metano (CH4), azoto oksido (N2O) ir įvairių hidrofluorangliavandenilių išlakų kompensavimo. Tokia veikla vadinama nulinės emisijos (net zero) siekiu – savo esme ji atitinka neutralaus anglies junginių poveikio aplinkai principus, tik taikomas didesnis neutralizuojamų medžiagų mastelis.

Shutterstock nuotr./Tvarumas
Shutterstock nuotr./Tvarumas

Trys pagrindinės sritys

Ekologinio dizaino asociacijos įkūrėjas Simonas Tarvydas sako, kad kiekviena socialiai atsakinga organizacija turi savo specifinį kelią, kuriuo siekia tvarumo. Tai paprastai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Tačiau skirtingose organizacijose pagrindiniai sprendžiami klausimai nedaug skiriasi.

„Vyksta diskusijos, ar tvarumas yra trumpalaikė mada, ar ilgalaikė strategija. Dabar išryškėja, kad vis dėlto tai yra ilgalaikių sprendimų pasirinkimas, kuriam būdingas aiškus sisteminis matymas, apimantis bent tris pagrindines sritis: ekonominę, ekologinę ir socialinę“, – dėsto specialistas.

Jo teigimu, kiekviena organizacija visų pirma peržiūri naudojamos energijos šaltinius, tuomet auga dėmesys produktų transportavimui – kuo toliau daiktas keliauja prieš patekdamas pas galutinį vartotoją, tuo didesnė tarša sukuriama. Taip pat peržiūrimi gamybos procesai – kiek paliekama atliekų, ar jos deginamos, ar panaudojamos antrą kartą.

Tvarumo eksperto teigimu, pramonėje, ypač stambesnėje, stengiamasi pereiti prie atsinaujinančios energetikos ir siekiama, kad bent jau gamybos procesuose nebūtų naudojamas iškastinis kuras.

„Tai – ilgalaikė strategija, nes iškastinis kuras taip pat yra baigtinis resursas, o atsinaujinančių šaltinių vis dar naudojama nedaug. Čia slypi milžiniškas potencialas, tik lieka klausimas, kiek į tą pusę pajudės mokslinis potencialas, kiek energijos iš aplinkos sugebėsime paversti savo ištekliais“, – sako pašnekovas.

Asmeninio archyvo nuotr./Simonas Tarvydas
Asmeninio archyvo nuotr./Simonas Tarvydas

2,9 mlrd. eurų kasmet

Natūralią tvarių technologijų plėtrą skatina ir pramonės dalyvių konkurencija bei siekis užsitikrinti protingą grąžą iš investicijų. Žaibiškai tobulėjant skirtingoms technologijoms, naudą gauna visa ekosistema, nes pastebimai ima pigti įvairios sistemos ar jų komponentai.

„Pavyzdžiu galėtų būti saulės elektrinės, kurioms paplitus atskiri komponentai ėmė sparčiai pigti. Išaugus gamybos našumui, mąžta ir technologijas diegiančių organizacijų kaštai“, – pažymi S.Tarvydas.

Specialisto žodžius patvirtina ir praktiniai pavyzdžiai. Štai, atsirandant naujoms galimybėms išgauti vandenilį, „Jaguar Land Rover“ ruošiasi automobiliuose pritaikyti ir aplinkai palankias kuro elementų jėgaines.

Diegiant šią technologiją, išmetamų teršalų kiekis bus ribojamas visose srityse: nuo projektavimo ir medžiagų iki gamybos operacijų bei tiekimo grandinės. Įmonė kuria vadinamąją baterijų strategiją ir diegia žiedinės ekonomikos procesus, kad automobilio eksploatacija nuo jo gimimo brėžiniuose iki pat jo gyvavimo pabaigos būtų neutrali klimatui.

Tokiems planams įgyvendinti „Jaguar Land Rover“ kasmet numačiusi skirti maždaug 2,9 mlrd. eurų. Į šią sumą įtrauktos ir elektrifikacijos technologijos bei naujų automobilio valdymo technologijų diegimas, kurioms kelią atveria naujos kartos transportas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos