Tyrimas: kodėl vieni lietuviai renkasi elektromobilius, o kiti jų kratosi?

Europos Sąjungai sutarus nuo 2035-ųjų uždrausti automobilių su vidaus degimo varikliais gamybą, elektromobiliai sparčiai populiarėja – jie jau tampa ne tik madingu aksesuaru, bet ir patogia susisiekimo priemone.
Elektromobilis
Elektromobilis / Midjourney.com iliustr.

Pasak „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovo Vaidoto Gursko, lemiamas veiksnys, priimant sprendimą įsigyti elektromobilį – noras naudoti susisiekimo priemonę, kuri neteršia gamtos. „Citadele“ užsakymu atliktos apklausos duomenys rodo, kad daugiau nei pusė lietuvių elektromobilį rinktųsi būtent dėl šios priežasties.

Remiantis 2023 m. pradžioje „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atlikto Baltijos šalių gyventojų tyrimo duomenimis, pagrindinės priežastys, dėl kurių lietuviai renkasi elektromobilį, yra tai, kad ši transporto priemonė mažiau tarši, saugo gamtą (tokį atsakymą pasirinko 52 proc. apklaustųjų) ir nekelia triukšmo (41 proc. apklaustųjų).

Elektrinės transporto priemonės vairavimas mieste turi ir kitų pranašumų – pasirinkę tokį transportą gyventojai ne tik mažina poveikį aplinkai, bet ir gali važiuoti viešajam transportui skirtomis eismo juostomis, nemokamai statyti elektromobilį mokamose stovėjimo vietose. Be to, įmonėms taikoma PVM lengvata, kuri skatina įmonių parko elektrifikaciją.

Nors gyventojai įvardija nemažai elektromobilio pranašumų, vis dėlto kai kurie trūkumai, tokie kaip patogaus įkrovimo tinklo nebuvimas ar per trumpas nuvažiuojamas atstumas, išlieka svarbūs veiksniai, ribojantys elektromobilių populiarumą Lietuvoje – jų skaičius auga, tačiau ne taip greitai, kaip prognozuota.

Neigiami aspektai

Didžiausias neigiamas aspektas, dėl kurio gyventojai dar nevairuoja elektromobilio – įkrovimo taškų šalyje stygius – tokį atsakymą pasirinko net 61 proc. apklaustųjų. Dar 56 proc. gyventojų pažymėjo, kad reikšmingas trūkumas yra maksimalus nuvažiuojamas atstumas – visiškai įkrautu elektromobiliu negalima nuvažiuoti taip toli, kaip pilnu baku degalų. Įkrautu Lietuvoje populiariausiu elektromobiliu „Nissan Leaf“ galima nuvažiuoti nuo 160 iki daugiau nei 300 km, priklausomai nuo baterijos dydžio, greičio, vairavimo stiliaus ir oro temperatūros.

„Įdomu tai, kad abu įvardyti aspektai tokioje šalyje kaip Lietuva neturėtų būti itin svarbūs –ilgiausias populiarus maršrutas mūsų šalyje yra Vilnius–Klaipėda, kurį nuvažiuoti vienais populiariausių elektromobilių – „Tesla“ – galima be papildomo įkrovimo. Populiarūs kitų gamintojų elektromobilių modeliai taip pat nedaug atsilieka, pavyzdžiui, VW grupė neseniai paskelbė pradėsianti naujo pigaus elektromobilio ID.2 masinę gamybą – įkrautu šiuo automobiliu bus galima nuvažiuoti apie 450 km, o jau dabar kitų ID modelių maksimalus nuvažiuojamas atstumas taip pat siekia apie 400 km.

Jei turimo elektromobilio maksimalus nuvažiuojamas atstumas be įkrovimo mažesnis, galima kliautis greitojo įkrovimo stotelių tinklu, kuris Lietuvoje nuolat plečiamas, o populiariausiuose greitkeliuose tokių stotelių rasite ne vieną. Visiškai elektromobiliams pritaikytos infrastruktūros teks palaukti dar keletą metų, tačiau apgalvojus kelionės maršrutą ir susiplanavus iš anksto elektromobiliu keliauti jau galima ir už didžiųjų miestų ribų“, – sako Vaidotas Gurskas.

Ilgesnę kelionę elektromobiliu ekspertas pataria planuoti iš anksto – nusimatyti įkrovimo stoteles pakeliui, turėti visas reikiamas programėles – kiekvieno tiekėjo įkrovimo stotelė veikia su atskira programėle, tad prieš kelionę reikia pasidomėti, kurios iš jų bus reikalingos, parsisiųsti ir prisiregistruoti. „Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti komplikuota, tačiau įrankių jau yra išties patogių – galima parsisiųsti programėles, kurios ne tik žemėlapyje parodys visas krovimo vietas, bet ir jų užimtumą realiuoju laiku, pavyzdžiui, labai pravers nemokama programėlė „PlugShare“, – komentuoja V. Gurskas.

Elektromobilio išlaikymo sąnaudos – mažesnės

Tyrimas atskleidė, kad net 52 proc. gyventojų mano, jog elektrinė transporto priemonė tiesiog yra daug brangesnė nei įprastas automobilis, o 41 proc. bijo didelių baterijos keitimo išlaidų elektromobilio atveju.

Planuojant įsigyti elektromobilį rekomenduojama įvertinti ne tik tiesiogines pirkimo išlaidas, bet ir pagalvoti apie jo išlaikymą – jei ne tik įsigysite elektromobilį, bet ir tam pasiruošite, pavyzdžiui, įsirengę privačią krovimo stotelę ar net nuosavą saulės elektrinę, smarkiai sutaupysite.

„Elektromobilio įsigijimo kaina iš tiesų yra iki 30 proc. didesnė nei tos pačios klasės automobilio su vidaus degimo varikliu, tačiau, atsižvelgus į kitus veiksnius, per ilgesnį laiką ši investicija atsiperka su kaupu. Visų pirma, įsigyjant automobilį galima pasinaudoti valstybės parama – perkant naują elektromobilį valstybės kompensacija siekia 5 000 eurų, o perkant naudotą – 2 500 eurų, jei jo pirmasis pirkėjas nepasinaudojo valstybės subsidija. Elektra varomas automobilis sunaudoja apie 20 kW/100 km, tad, priklausomai nuo elektros kainos, kelionė gali būti pigesnė du ir daugiau kartų.

Be to elektromobilių savininkai patiria mažiau su automobilio eksploatavimu susijusių išlaidų – elektromobiliuose kur kas mažiau detalių, kurios patiria trintį ir dėvisi, todėl nereikalingos papildomos investicijos tepalams, filtrams ir pan. Remiantis tyrimų duomenimis, elektromobilį sudaro apie 30 proc. mažiau detalių nei automobilį su vidaus degimo varikliu. Be to, nereikia pamiršti apie specialias sąlygas, taikomas elektra varomų automobilių lizingui“, – komentuoja V. Gurskas.

Elektromobilis keičia vairavimo įpročius

Kai kurie nauji elektromobiliai visiškai įkrauti nuvažiuoja daugiau nei 400 km, žinoma, tam įtakos turi ir vairavimo įpročiai – persėdęs prie elektrinio automobilio vairo dažnas vairuotojas bent iš dalies pakeičia ir vairavimo stilių: elektromobiliu nuvažiuosite toliau, jei laikysitės stabilaus greičio, be to, kelionę patartina planuotis taip, kad nuvažiavus ilgesnį atstumą pakeliui ar nakvynės vietoje būtų krovimo stotelė.

„Jei važiuojate kelis šimtus kilometrų su šeima, paprastai bent kartą sustojate išgerti kavos, atsikvėpti – stabtelėję pusvalandžiui, greitojo krovimo stotelėje įkrausite elektromobilio bateriją iki 70–80 proc., ir to pakaks kelionės tikslui pasiekti“, – dalijasi patirtimi V. Gurskas.

Nuosava saulės elektrinė – geriausias būdas užsitikrinti energetinę nepriklausomybę

Gyventojų apklausa taip pat atskleidė, kad 49 proc. lietuvių kaip neigiamą aspektą pažymėjo, jog namuose negali įkrauti elektromobilio be specialios infrastruktūros. Ekspertas teigia, kad tarp perkančių elektromobilius tikrai reikšminga dalis yra turinčių nuosavas saulės elektrines – tai labai patogu, nes automobilį galima įkrauti tiesiog naktį, be to, elektra kainuoja kur kas mažiau nei degalai, tad investicija į elektromobilį atsiperka greičiau. Be to, elektromobilio įkrovimo stotelei įrengti taip pat taikoma parama, kuri siekia nuo 40 iki 60 proc. įsirengimo kaštų, taip pat jas galima įsigyti išsimokėtinai per kelerius metus.

Jei svarstote galimybę įsirengti nuosavą saulės elektrinę, verta pasidomėti siūlomomis lengvatomis tiek individualių namų, tiek daugiabučių gyventojams. Lietuvoje galima pasinaudoti parama saulės elektrinėms įsirengti – yra galimybė padengti apie trečdalį visų saulės elektrinės įrengimo išlaidų. Planuodami įsigyti elektromobilį pasidomėkite šiuo metu šalyje siūlomomis lengvatomis.

Baltijos šalių gyventojų tyrimą „Citadele“ banko iniciatyva bendrovė „Norstat“ atliko šių metų sausį. Iš viso kiekvienoje šalyje apklausta ne mažiau kaip po tūkstantį 18–74 metų gyventojų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis