„Į eismo įvykius ugniagesiai gelbėtojai praėjusiais metais dažniausiai buvo kviečiami nuplauti kelio dangos, pašalinti po avarijos ant kelio likusių transporto priemonių detalių ar duženų ir paruošti važiuojamąją kelio dalį taip, kad eismas ja galėtų vykti be trukdžių.
Darbų, susijusių su kelio dangos paruošimu kasmet – daugiausia. Kiti darbai, kurių ugniagesiai buvo kviečiami atlikti į eismo nelaimes – kur kas sudėtingesni. Tai nukentėjusių ir žuvusių žmonių išlaisvinimas iš sudaužytų automobilių“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Pajėgų valdymo valdybos viršininkas Laimonas Tubis.
Pasak L.Tubio, žmonės dažniausiai yra gelbėjami iš apvirtusių, kaktomuša susidūrusių, į medį atsitrenkusių transporto priemonių.
„Tokiuose iškvietimuose ugniagesiai gelbėtojai paprastai darbuojasi hidraulinėmis žirklėmis. Jomis sukarpomos transporto priemonės kėbulo dalys ir išlaisvinami nukentėję arba žuvę žmonės. Žmonių gelbėjimas eismo nelaimėse psichologiškai yra pats sunkiausias ugniagesių gelbėtojų darbas, o ypač – kai nuvykus į iškvietimą yra randami nukentėję vaikai ar geležiniuose gniaužtuose įkalinti žuvusieji“, – pasakojo PAGD atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad dažniausiai eismo įvykiuose nukentėjusius žmones tenka vaduoti iš priekinių transporto priemonių sėdynių.
„Praktika rodo, kad priekinės sėdynės yra rizikingesnės. Jose žmonės eismo įvykiuose nukenčia dažniau, nes automobilio priekyje keleiviui paprastai po variklio dangčiu esančios transporto priemonės dalys prispaudžia kojas, o vairuotoją automobilyje dažniausiai įkalina vairo konstrukcija“, – sakė L.Tubis.
Praktika rodo, kad priekinės sėdynės yra rizikingesnės. Jose žmonės eismo įvykiuose nukenčia dažniau
PAGD Pajėgų valdymo valdybos viršininko teigimu, dažniausiai sudėtingos eismo nelaimės, kuriose ugniagesiai gelbėtojai atlieka žmonių gelbėjimo darbus, praėjusiais metais įvyko valstybinės reikšmės keliuose.
„Keliuose yra vietos, kurios vadinamos juodosiomis dėmėmis. Tai tokios vietovės, kuriose avaringumo rodikliai pastaraisiais metais yra viršiję ribinius rodiklius. Į tokias kelio vietas vykti tenka itin dažnai. Daugiausia jų – krašto ir magistraliniuose keliuose. Būtent ten įvyksta ne tik dažnos, bet ir skaudžios eismo nelaimės“, – tvirtino L.Tubis.
Jis atkreipė dėmesį, kad įvykus eismo nelaimei nukentėję žmonės dažnai bando išsilaisvinti patys.
„Jei automobilis nesmilksta, nedega ar jame nėra juntamas aitrus degėsių kvapas, nereikėtų iš metalo gniaužtų vaduotis savarankiškai. Dažnai fiksuojame atvejus, kai taip elgdamiesi žmonės save dar stipriau susižaloja ar pakenkia savo sveikatai“ – teigė PAGD Pajėgų valdymo valdybos viršininkas.
Jis pateikė patarimus, kaip žmonės turėtų elgtis įvykus sunkiai eismo nelaimei ir apsisaugoti, kad dar labiau nenukentėtų jų sveikata.
3 patarimai, kaip reikėtų elgtis patyrus sunkią eismo nelaimę:
1. Jeigu turite galimybę, išjunkite automobilio degimo sistemą, tačiau neištraukite degimo raktelio, nes gali blokuotis vairas.
Taip išjungsite elektros ir degalų tiekimo sistemas. Šis veiksmas sumažins gaisro tikimybę dėl trumpo jungimo elektros sistemoje ar degalų išsiliejimo ant įkaitusių variklio dalių.
2. Jeigu automobilis stovi ant ratų ir nėra gaisro ar skendimo pavojaus, galite atsisegti saugos diržą ir praverti automobilio dureles. Jeigu nukentėjusysis yra be sąmonės, geriau diržą palikti prisegtą, kol atvyks gelbėjimo tarnybos.
Automobiliui gulint ant šono ar stogo diržo atsegimas ir atitinkamai nukentėjusiojo kritimas gali būti didesnių sužalojimų priežastimi. Nukentėjęs, patyręs kritinio įvykio šoką, nejaučia sužalojimų, ir kritimas, nors ir iš nedidelio aukščio, gali sukelti negrįžtamų sužalojimų. Pravertos automobilio durelės leis gelbėtojams lengviau patekti į automobilio vidų ir greičiau suteikti pagalbą.
3. Neprašykite aplinkinių atversti automobilį, kai jame yra nuketėjusysis. Kiekvienas papildomas automobilio judesys gali būti papildomų sužalojimų priežastimi.
Sulaukite gelbėtojų tokioje padėtyje, kokioje automobilis sustojo po įvykio. Tai sumažins papildomų traumų tikimybę.
