Kažkada buvę gero partinės nomenklatūros gyvenimo ir prabangos simboliais, dabar šie automobiliai – jau egzotika.
Svajonei apie „Volgą“ – 24 metai
Pačia įvairiausia technika Donatas domisi nuo ankstyvos vaikystės. Tėčio padedamas, vairuoti išmoko iš karto, kai tik galėjo pasiekti automobilio pedalus. Jam, vos 16-mečiui, buvo patikėta vežti vestuvininkus – ir būtent su „Volga“, tik juoda.
Donatas pamena, kaip prieš 24-erius metus, pradėjęs dirbti policijoje, vis pavartydavo skelbimų laikraščius, ieškodamas parduodamos „Volgos“. Turėjo svajonę nustebinti tėvus ir iš darbo į namus parvažiuoti su „Volga“. Tėvų tada jis nenustebino, tačiau susižavėjimas „Volgomis“ niekur nedingo.
Donatas visada žinojo, kad vieną dieną tikrai turės tokį automobilį. Kaip paskata pasitarnavo uošvio įsigytas išskirtinio dizaino automobilis „Spartan II“. Nustebino ne tėvus, bet žmoną. Donatas turėjo bendramintį – kolegą, taip pat besidomintį „Volgomis“. Taip jau sutapo, kad vieną dieną abu vyrai internete rado skelbimus apie dvi Vilniuje parduodamas „Volgas“.
Kaip tikri suokalbininkai, nieko niekam nesakę, nuvažiavo ir nusipirko. Savo „Volgą“, pagamintą 1977 m., Donatas parvairavo ne namo – pastatė pas tėvus. Po kelių dienų į Lietuvą parskrendantis draugas paprašė Donato pasitikti jį oro uoste. Donatas sėdo prie „Volgos“ vairo.
„Aš mačiau, kad draugas žiūri į privažiuojančią „Volgą“. Tačiau net sunku apsakyti tą reakciją, kai jis atpažino vairuotoją, t.y. mane“, – pasakoja Donatas. Pirkinio faktas vis dar buvo slepiamas. Viskas išaiškėjo netikėtai, kai Donato žmonai Ingridai paskambino to paties draugo žmona ir paklausė, kodėl nešvenčiama – juk automobiliai ne kasdien perkami.
„Teko prisipažinti. Žinoma, su įžanga „mieloji, kviečiu tave į restoraną“.
Antroji „Volga“ – gerokai jaunesnė
Antrąją jį sudominusią „Volgą“ Donatas aptiko Panevėžyje. Į šį miestą važiavo kartu su Ingrida. Ir save, ir žmoną tikino, kad vyksta tik apžiūrėti. Apžiūrėjo. Į automobilyje laukusios žmonos klausimą „Nupirkai?“ beliko atsakyti teigiamai.
Ši „Volga“ – gerokai jaunesnė, pagaminta 1985 m.
Reakcijos: susidomėjimas ir šypsenos
Donatas su savo „Volgomis“ dalyvauja miesto šventėse, su šeima vyksta į antikvarinių automobilių klubo „Klasika“ organizuojamus renginius. „Taip, reakcija yra visada. Iš esmės gatvėje „Volgų“ nelikę. Praeiviai atsisuka, kiti vairuotojai mirkteli šviesomis. Jaunimas jau „Volgų“ nebeatsimena, todėl žiūri su susidomėjimu. Vyresnio amžiaus žmonėms „Volga“ sukelia jaunystės nostalgiją – juk kažkada ši mašina buvo visų vyrų svajonė, reiškiantį prestižą ir prabangą“, – pasakoja Donatas.
Prie „Volgos“ vairo vyras sėda ne tik šventinėmis progomis. Išvažiuoja į miesto gatves, norėdamas pailsėti po dienos darbų ar kai nuotaika prasta. „Įdomių dalykų nutinka. Išvažiavau, uždėjęs ant stogo taksi plafoną. Stabtelėjau aikštelėje. Matau – privažiuoja iš paskos taksi automobilis. Galvoju, gal klaus, iš kur aš čia toks atsiradau, kokioje firmoje dirbu. Klausimas buvo: „Kokiu numeriu tave galima išsikviesti?“
Kodėl „Volgos“ – dvi?
Į šį klausimą humoro jausmo nestokojantis vyras turi iš anksto parengtą atsakymą. „Auginu dvi dukras. Gabrielei devyneri, Karolinai septyneri. Tad kraitį ruošiu: kai jos susirengs tekėti, mano „Volgos“ bus įgijusios labai didelę vertę“, – šypsosi Donatas.
