„Istorija prasidėjo 1965 metais, kai mano senelis grįžo iš tremties ir pagamino šermukšnių ir obuolių vyno, – pasakojimą pradeda Vytautas. – Tuo metu Lietuvoje buvo daug prasto vyno, o senelis darė aukštos kokybės, naminį vyną ir bandydavo artimuosius nustebinti vis nauju skoniu. Nuo to laiko vynas tapo neatsiejama mūsų šeimos dalimi. Galiausiai norėjome įprasminti šią veiklą ir pasiūlyti vynus visuomenei – todėl įkūrėme „Memel Wine“ vyninę.“
Hobis, tapęs pagrindine veikla
Visą gyvenimą Vytautas dirbo bankinėje srityje, o vyno gamyba buvo tik prasiblaškymas ir įkvėpimas po darbo. „Visada buvo įdomu tobulinti receptus, eksperimentuoti, todėl drauge su šeima tą ir darėme, – pasakoja vyndarys. – Vis sulaukdavę teigiamų atsiliepimų supratome, kad verta kurti produktą, pasiekiamą visiems“.
„Šiuo metu dar šiek tiek užsiimu ir bankiniais reikalais, bet didžiąją laiko dalį skiriu vynui. Kadangi vyndarystėje matėme daugiau perspektyvų, pritrūkus laiko, nusprendėme, kad reikia atsisakyti kitų darbų ir visas jėgas sutelkti čia. Dabar, kai mano hobis yra tapęs darbu, galiu patvirtinti, kad niekada nereikia atostogų, kai darai tai, ką mėgsti“, – šypsosi V. Dabašinskas.
Kodėl Memelio vynas?
Istorinė fachverko stiliaus architektūra, kuri vyravo tada, kai Klaipėda dar buvo Memelis, labai žavi Vytautą Dabašinską: „Memelio vynas – gražus ir įsimintinas pavadinimas, o šis architektūros stilius ir įkvėpė sukurti pakuotes vynui – iš medienos pagaminome fachverko stiliaus namelius-dėžutes vynui“, – prekės ženklo istoriją pasakoja vyninės įkūrėjas.
„Mes jau penktus metus esame oficiali vyninė Lietuvoje. Per šiuos metus jau turime ir kuo pasidžiaugti – mūsų svarainių vynas dvejus metus iš eilės yra pripažintas geriausiu lietuvišku vynu Lietuvoje. Agrastų vynas laimėjo sidabro medalį, o kiti vynai yra laimėję bronzos medalių“, – džiaugsmo neslepia vyndarys.
Vyno gamybos procesas
„Kai kurie žmonės įsivaizduoja, kad lietuviškas vynas gaminamas iš sulčių. Taip tikrai nėra. Vyną gaminame lygiai taip pat kaip prancūzai ar italai – gamybos procesas niekuo nesiskiria, tik jie naudoja vynuoges, o mes lietuviškas uogas. Tiesa, užsieniečiai ragaudami mūsų vynus labai stebisi ir negali įsivaizduoti, kad vyną galima padaryti ne iš vynuogių“, – juokiasi amatininkas.
Vyndarių kūryba – eksperimentavimas su vis skirtingomis uogomis ir jų kombinacijomis. Geriausi vynai pasaulyje kuriami iš bent kelių skirtingų uogų. „Memelio vyninėje mes renkamės uogas, kurios yra ar
iausiai mūsų, kad galėtume teigti, jog vynas yra iš šio regiono. Dalį uogų užsiauginame patys, o kitas mums užaugina patikimi augintojai. Labai svarbu, kokia yra uoga, kaip ji buvo auginta, kiek gavo saulės, taip pat labai svarbu, kad ji nebūtų tręšta“, – gamybos subtilybes pasakoja senojo vyndarystės amato puoselėtojas.
„Dauguma gali įsivaizduoti, kad vyndario diena – labai romantiška. Žinoma, tos romantikos yra, ypač tada, kai kuriu vynus, bet kiekvieną dieną užsiimu paprastais darbais – gamyba, bendravimu su klientais, užsakovais ir partneriais, degustacijų vedimu“, – savo darbo dienos ypatumais dalijasi V. Dabašinskas.
Lietuvišku vynu nori nustebinti pasaulį
Nors Vytautas su šeima šiuo metu galvoja apie plėtrą, jie žada išlikti maža, boutique stiliaus vynine: „Orientuojamės į kokybę ir norime išlikti arti žmogaus. Nenorime tik pagaminti vyną, jį pastatyti parduotuvėje ant lentynos ir prarasti ryšį su žmogumi. Todėl mes neduosime savo vyno didiesiems tinklams, būsime tik vyninėse, mažose krautuvėlėse, restoranuose ir, žinoma, kviesime į savo degustacijų salę čia, namuose.“
Anot Vytauto, šiuolaikiniame pasaulyje paslaugos ir produktai dažniausiai būna sukurti greitam vartojimui ir yra labai laikini, o štai vynas yra ilgaamžiškesnis už žmogų. „Didžiausia mano svajonė ir tikslas – sukurti išliekamąją vertę turintį, Klaipėdos kraštą reprezentuojantį produktą, kuriuo galėtume ne tik didžiuotis, bet ir garsinti Lietuvos vardą“, – ateities vizija dalinasi vyndarys Vytautas Dabašinskas.
