V.Putinas, paskutinę akimirką atsisakęs vykti į Biškeką (Kirgizija), nuotoliniu būdu dėstė gaires, kuriomis vadovausis Rusija: kurs inžinerinius ir mokslo centrus, gamins savo automobilius. O ES taikomos sankcijos, jo manymu, yra tiesiog nuobodžios. Jos, suprask, padės Rusijai pasitempti ir vystyti savo pramonę. Kitaip tariant, Rusija nuo šiol neužsiims vien importu (suprask, iš draugiškos Kinijos).
Taigi V.Putinas stengėsi atrodyti labai didelis optimistas ir piešti šviesią automobilių pramonės ateitį. Tiesa, buvo galima suprasti, kad investicijoms prireiks dešimtmečių, pokyčių teks palaukti. O kuo Rusijos žmonės važinės belaukdami šviesaus rytojaus?
„Jei kas norės važinėti liukso klasės automobiliais – prašau, tegul vairuoja Toyota ar 600-uosius Mercedes. Viską galima per tarpininkus atvežti į Rusiją, tik kainuos brangiau. Bet mums svarbu šalies vystymasis, mokslinių centrų kūrimas ir bendradarbiavimas su tomis šalimis, kurios nori bendradarbiauti“, – kalbėjo Rusijos vadovas.
„Avtovzgliad“ tokias prezidento kalbas vertina gana santūriai ir lygina su fantastinės literatūros klasikų brolių Strugackių arba G.Orvelo romanais.
Tačiau juk ir „Moskvičiaus“ atgaivinimo planai skamba kaip mokslinė fantastika, tad nereikia stebėtis Rusijos planais kurti mokslinius centrus, pasitraukus Vakarų Europos gamintojams „Renault“, VW, „Mercedes“ ir pan., – pastebi leidinys.
Rusijos žurnalistai sutinka, kad kai kuriose srityse net importas Rusijos neišgelbės. O ten, kur galima tikėtis investicijų iš užsienio (tarp eilučių vėl minima Kinija), ne viskas taip paprasta, kaip atrodo. Netgi tuo atveju, jei Kinija sutiktų atgabenti visą automobilių gamyklą ir sumontuoti konvejerius, presus ir kitą įrangą, perduoti brėžinius, tai kainuotų labai daug pinigų ir laiko.
Todėl „Avtovzgliad“ verdiktas, apibendrinantis V.Putino pasisakymus – kaip ir anksčiau, įsivešime pagamintus automobilius, kitos išeities nėra. Tačiau nėra ir atsakymo, kokius ratuočius Rusija pajėgi importuoti.
Tokiu „aplinkiniu“ būdu įvežami automobiliai neturės garantijos.
Nes, jei į Rusiją prasidėtų automobilių importas per tarpininkus (tarkime, Armėniją), tai reikštų visų oficialių importuotojų (dar vegetuojančių) Rusijoje mirtį. Be to, labai padidintų automobilių kainas. Nes viena yra importuoti automobilius urmu, o visai kas kita – pagal atskirus užsakymus, tuo pat metu ignoruojant ir gamintojo valią. Bet ir tai skamba kaip ir fantastikos romano: juk tokiu „aplinkiniu“ būdu įvežami automobiliai neturės garantijos. Tai kas norės mokėti daug pinigų už nevisavertį automobilį?
„Avtovzgliad“, apibendrindama V.Putino poziciją, kelia kitą neįtikėtiną versiją: „aplinkiniu“ importu, ko gero, turės rūpintis pati vyriausybė ir netgi šiam tikslui įkurti ministeriją. O ši tegul derasi ne tik su kinais, bet ir Vakarų gamintojais. Skamba keistai, ar ne? Negi rusai galvoja, kad ES gamintojai svajoja grįžti atgal?
Leidinys, bandydamas numatyti Rusijos automobilių pramonės ir prekybos ateitį vis dažniau vartoja žodį „neįmanoma“. Tačiau, kaip įprasta Rusijoje, straipsnį užbaigia pakilia nata: jei prezidentas pasakė, kad naujų automobilių bus, reiškia taip ir nutiks. Tačiau kokių ir kada?
