Ne paslaptis, kad net ir patį brangiausią ir kiečiausią automobilį ant kelio laiko keturi menko ploto lopinėliai, todėl padangų svarba eismo saugumui – nenuginčijama. Tačiau taip pat menka paslaptis, kad jei žiemą šis sukibimas itin varijuoja (ledas, sniegas, šlapdriba), tai vasarą viskas paprasčiau – sausa arba lietus. Esant sausam sukibimui, praktiškai bet kuri vasarinė padanga savo darbą padaro 90 procentų. Likę 10 procentų esant kritinei situacijai esmės nepakeis. Esant šlapiai kelio dangai, esminis kintamasis yra protektoriaus gylis, kuris padeda išstumti vandenį iš po padangos. Kuo mažesnis protektoriaus gylis, tuo mažesniu greičiu galima saugiai važiuoti. Remdamasis šia logika, rimtai nusprendžiau išmėginti dvigubai pigesnę padangą.
Pradžiai – faktinė apžiūra. Paėmiau vienodo diametro padangas – vieną labai žinomo ir asmeniškai labai gerbiamo gamintojo, kitą – pigiausią to paties diametro padangą. Išvados paprastos. Protektoriaus kokybė praktiškai labai panaši, kiniškas liejinys nedaug nusileidžia rimtam konkurentui. Pagrindinis skirtumas – šoninė sienelė. Jei brangios padangos sienelė yra pakankamai elastinga, „kinietiškos“ padangos šoninė sienelė yra standi ir kieta. Nesunku atspėti, kad tai greičiausiai turės įtakos važiavimo komfortui. Kita vertus, kieta sienelė gali išgelbėti užvažiavus ant aštrios duobės. Dabar judame į gatvę.
Esant šlapiam paviršiui, šoninis palaikymas šiek tiek prastesnis nei tikėjausi. Automobilis ima slysti greičiau ir staiga
Praktinis išbandymas patvirtino spėliones. Važiuojant nelygiu ar duobėtu asfaltu, Kinijos gamintojo padanga skleidžia šiek tiek didesnį triukšmą, taip pat jaučiama kiek didesnė vibracija. Geriausiai tai iliustruoja pasivažinėjimas legendiniu Molėtų plentu. Tačiau važiuojant lygesniu asfaltu, problemų su triukšmu nėra. Padangos darbas esant minimaliai apkrovai, t.y. važiuojant saugiu režimu, visiškai nesiskiria nuo brangaus konkurento, arba skirtumas visiškai minimalus, tiek esant sausai, tiek šlapiai kelio dangai.
Kadangi toks „testavimas“ visai neįdomus, nusprendžiau sukibimą išmėginti ekstremalesniais metodais – kiek pastangų reikalauja bandymas atplėšti automobilį nuo sukibimo ribos staigiai manevruojant arba sukeliant dideles apkrovas posūkio metu. Kaip ir tikėjausi, važiuojant sausu asfaltu, sukibimas išlieka nepriekaištingas. Esant šlapiam paviršiui, šoninis palaikymas šiek tiek prastesnis nei tikėjausi. Automobilis ima slysti greičiau ir staiga. Kita vertus, šis skirtumas išlenda tik specialiai provokuojant automobilį.
Kokia išvada? Su žiemine padanga taip eksperimentuoti dar neišdrįsau, vis dėlto kėbuliniai darbai kainuoja daugiau nei pora padangų. Tačiau sprendimo griebtis pigių kiniškų padangų vasaros sezonui visai nesigailiu. Stebuklų nebūna, todėl nenuostabu, kad pigusis konkurentas turi savo minusų. Tačiau ar galime juos atleisti už dvigubai mažesnę kainą? Galbūt. Kai kurie automobilių gamintojai jau kuris laikas komplektuoja naujus automobilius su padangomis iš tolimųjų rytų. Jie tai tikrai skaičiuoja.
