Apie šią idėją ir kitus pokyčius, sukėlusius daugybę ginčų ir aistrų, kalbėjome su žinomu vairavimo pedagogu Vytautu Šakėnu.
– Kaip vertinate idėją, kurią pasiūlė ministras, o užginčijo viceministras – leisti sukti į dešinę degant raudonai?
– Atsiverskite konvenciją, viceministras teisus. Juk ten parašyta, kad „raudonas signalas reiškia, jog eismas negali judėti; transporto priemonės negali pervažiuoti sustojimo linijos, o jei sustojimo linijos nėra, – važiuoti už signalo linijos…“ Tačiau gal posūkis degant draudžiamam šviesoforo signalui ir esant lentelei su žaliomis rodyklėmis tai pat yra nelegalu?
Mano galva, leisti sukti į dešinę degant raudonai šviesai negalima. Prasidėtų pačios įvairiausios variacijos. Ar bereikia drumsti vandenį? Pridrumsta jau pradėjus naikinti lenteles su rodyklėmis.
O kuo jos buvo blogos? Daugeliu atvejų, sukant į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui ir esant lentelei su žalia rodykle, pėstiesiems juk degdavo raudona šviesa. Tai kur buvo problema?
Mano galva, dabar daryti didelius perversmus eismo organizavimo srityje būtų nesąmonė. Tai, kas dėjosi netgi nedideliame Panevėžyje nuėmus lenteles, buvo didžiulis absurdas. Gruodžio 30 d. lydėjau vaikaičius į Vilniaus autobusą. Tai jis iš stoties į pagrindinę gatvę, tuos kelis šimtus metrų, stovėjo spūstyje 40 minučių. Tai kaip kitaip tokią tvarką galima vertinti?
– Galbūt problema buvo ta, kad dauguma vairuotojų nestodavo degant raudonai šviesai prie lentelių su žaliomis rodyklėmis, o tik pristabdydavo. O jei kas sustodavo, kaip to reikalauja taisyklės, kiti iš galo pypsėdavo. Nuo 2014 m. toks veiksmas pagal KET buvo prilyginamas važiavimui per raudoną šviesą.
– Nesutikčiau, kad dauguma nesustodavo. Aš apie tai kalbėjau su vairavimo instruktoriais, kurie eismą stebi kasdien. Jie pastebėjo, kad dalis vairuotojų sustodavo, o gal mažesnė dalis tik imituodavo sustojimą, sulėtėdavo iki mažo greičio. Tačiau jie suprasdavo, dėl ko yra reikalavimas sustoti, ir pasukdavo saugiai.
Mano nuomone, tų, kurie sukdavo nesaugiai, buvo nedaug. Kitas dalykas: kelių policija juk nepatvirtino, kad lentelės su žaliomis rodyklėmis kėlė didelį pavojų. Todėl manau, kad tai – idealus variantas reguliuojant eismo srautus mieste. Juo labiau, kad vairuotojai prie lentelių su rodyklėmis buvo pripratę.
– Ar galima įžvelgti ir teigiamų dalykų šitame lentelių su rodyklėmis keitimo vajuje?
– Žinoma. Juk intensyvesnio eismo sankryžas, kuriose rodyklės nuimtos, reikės rekonstruoti, gerinant eismo saugumą. Įrengtos papildomos šviesoforų sekcijos, sutikite, pagerins eismo situaciją. „Gyvas“ reguliavimas, pasitelkus eismo intensyvumo daviklius, jei sistema veiks tinkamai, bus efektyvesnis.
– Kaip galvojate, kodėl 2019 m. pabaigoje kilo toks chaosas? Juk lentelių su žaliomis rodyklėmis projektas buvo paskelbtas 2014 m., laiko buvo pakankamai: ir vairuotojų švietimui, ir eismo srautų analizei.
– Gal kelios priežastys. Viena iš jų – kai kurių atsakingų asmenų užsispyrimas panaikinti lenteles, nes jos neva didina avaringumą. Antra – savivaldybės, lyg studentai, laukė paskutinės nakties prieš egzaminą. Todėl toks rezultatas. Lengva kalbėti, kad „reikėjo anksčiau kažką daryti“. Tiesiog reikėjo imti ir veikti, prisiimant atsakomybę.
– Prabilote apie vairuotojų sąmoningumą. Gal tuomet galėtumėte paaiškinti, kodėl „trikojai“ greičio matuokliai visuomenėje sukėlė tokį didelį rezonansą? Jau nuo spalio mėnesio vieniems tai tarsi keiksmažodis, kitiems – saugumo epitetas. Abejingų nėra.
– Daugiau nei metus nebeveikia automobilių kelių direkcijos „inkilai“. Tai vairuotojai ir atleido vadžias. Tas matyti plika akimi. O dabar ir vėl reikia pradėti važinėti „normaliai“, civilizuotai. Nes niekad nežinai, kurioje vietoje stovės „trikojis“. Apie vairuotojų sąmoningumą tai pasako labai daug. Kontrolė būtina, šie greičio matuokliai yra puiki priemonė tvarkai palaikyti. Jei policija dirbs dar intensyviau, įprasime važinėti kaip Skandinavijoje ir visur suspėsime.
Bet noriu pastebėti kitą ydingą dalyką. Mūsų sistema eina viena kryptimi: moko vairuotojus, kad kai kurių KET reikalavimų galima nesilaikyti, nes „tai yra nesąmonė“. Štai ir turime rezultatą. Pavyzdys: gatvėse tiek daug ištisinių linijų bei saugumo salelių, kad su krovininiu, o kartais ir lengvuoju automobiliu nepažeisti KET – ypač sukant ar apvažiuojant kliūtį, yra tiesiog neįmanoma – tenka kirsti ištisinę liniją.
Apie tai diskutuojame ir su „Regitros“ darbuotojais. Egzamino metu kirsta ištisinė linija nelaikoma klaida, jei kitaip pasukti buvo neįmanoma. Bet štai kas tada išeina: mokome pažeisti KET, nes vairuotojui ne tik ištisinė linija kai kuriais atvejais gali būti „nesąmonė“, bet ir greičio ribojimas ar kiti reikalavimai. Taip ir susiformuoja situacinė moralė, kad kai kuriais atvejais galima nesilaikyti KET, viršyti greitį bent iki 10 km/val. yra normalu.
– Kai kuriose Europos šalyse, tarkime, Prancūzijoje, baudžiama net už greitį, viršytą vos 3–5 km/val. Bauda – 45 Eur, greitį viršijus nuo nulio iki 20 km/val. Ar būtumėte tokios tvarkos šalininkas?
– Manau, geriausias variantas, kai baudos už greičio viršijimą didėja proporcingai. Tarkime, už kiekvieną viršytą kilometrą iki 10 km/val. – 2 Eur. Už greičio viršijimą 10–20 km/val. už kiekvieną viršytą kilometrą – 5 Eur. Ir taip toliau didėjančia tvarka. Nes dabar turintys pinigų baudoms viršija iki 50 km/val. Juk žino, kad vairuotojo pažymėjimo iš jų už tokį pažeidimą niekas neatims.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl buvo panaikintos lentelės su žaliomis rodyklėmis?