Savo istoriją, kaip pateko į eismo įvykį besinaudodama telefonu, LRT.lt portalui papasakojo kaunietė Viltė.
„Avarija įvyko Kaune, Aleksoto tilto prieigose. Ją sukėliau išmaniajame telefone naršydama internete. Norėjau pasitikslinti įstaigos darbo laiką. Spūstyje po darbo tamsiu paros metu važiavau minimaliu atstumu nuo priešais esančio automobilio. Nespėjau nė sureaguoti, kai šis automobilis staiga sustojo, o aš į jį atsitrenkiau nė nepaspaudusi stabdžio“, – prisimena Viltė.
Vairuotoja teigė tik vėliau sužinojusi, kad dėl neatsargaus vairavimo galėjo partrenkti vaiką, kuris staigiai išbėgo į pėsčiųjų perėją ir būtent dėl to sustojo priešais važiavęs automobilis.
Nemaloni patirtis, kurios buvo galima lengvai išvengti, sukėlė nemažų finansinių nuostolių – automobilį teko parduoti, jo remontas būtų kainavęs daugiau kaip tūkstantį eurų.
Nemaloni patirtis, kurios buvo galima lengvai išvengti, sukėlė nemažų finansinių nuostolių – automobilį teko parduoti, jo remontas būtų kainavęs daugiau kaip tūkstantį eurų.
Automobilių gamintojai bando įvairias išeitis
Nuo Naujųjų metų įsigaliojęs naujas Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad vairuojant naudojimasis mobiliojo ryšio priemone rankomis užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų. Anksčiau pirmą kartą prie vairo su mobiliuoju telefonu sulaikytas vairuotojas galėdavo išsipirkti sumokėdamas 28 eurų baudą, arba pusę minimalios baudos sumos, vos 14 eurų.
Laidos „Autopilotas“ vedėjas ir žurnalistas Ramūnas Fetingis teigia, kad baudą už naudojimąsi telefonu vairuojant galima kelti ir iki tūkstančio eurų, tačiau tai vis tiek neduos norimo rezultato, jei nebus bausmės neišvengiamumo.
„Situacija šiuo klausimu Lietuvos keliuose – baisi. Pavyzdžiui, britų pareigūnas turi visą teisę konfiskuoti telefoną, jei mato, kad vairuotojas juo naudojasi važiuodamas. Ar to reikėtų Lietuvoje? Tiesiog reikia griežtesnės kontrolės, nes tai darosi nebevaldoma. Mes apie tai pamirštame, užsidegę pažaboti alkoholizmą prie vairo, bet ir šis dalykas mieste yra beprotiškai pavojingas – vairuodami žmonės tikrina „Facebook“, atrašinėja el. laiškus, rašo žinutes. Šiurpu“, – apibendrino R.Fetingis.
Ko griebtis? Pasak R.Fetingio, automobilių gamintojai bando įvairias išeitis. Pavyzdžiui, įsėdus į automobilį telefonas automatiškai išsijungia arba, patekus į saloną, vairuotojo vietoje blokuojamas telefono signalas. „Bet tai – kol kas tik žaidimas, nes niekas dar nesugalvojo geros išeities, kad būtų nesinaudojama telefonu vairuojant“, – LRT.lt komentavo automobilių ekspertas.
R.Fetingio teigimu, kone visi nauji automobiliai turi įmontuotą laisvų rankų įrangą. „Čia nėra problemos. Bet problema yra sėdėjimas socialiniuose tinkluose vairuojant. Beje, tai daro ne tik lengvųjų automobilių vairuotojai, bet ir vilkikų. Tai – žiauru. Jūs įsivaizduojate, kiek tonų važiuoja kartu su tokiu vairuotoju? Pastebėti telefonu besinaudojančius vilkikų vairuotojus – dar sunkiau“, – sako R.Fetingis.
Važiuojantį ir telefonu besinaudojantį vairuotoją gatvėje ar kelyje galima atpažinti iš tolo – neretai jie važiuoja mažesniu nei galima greičiu, antrąja juosta, nors pirmoji būna laisva, lėčiau pajuda sankryžose.
„Esu matęs ir tokių, kurie važiuoja per dvi juostas, vingiuodami. Ir tokių nedrausmingų vairuotojų vis daugėja. Jei tai netaps masiškai kontroliuojama, mes niekaip to neišspręsime. Dabar numatytos griežtesnės atsakomybės pagautiems neblaiviems už vairo. Vienas kitas pasodinimas už grotų duotų vaisių. Bet į tokius dalykus, kaip kalbėjimas telefonu ar jo naudojimas vairuojant, mūsų policija žiūri kaip į menką nusikaltimą. Manau, užtektų keleto parodomųjų akcijų, viešai konfiskuojant telefoną, ir tai duotų rezultatą“, – siūlo R.Fetingis.
Važiuojantį ir telefonu besinaudojantį vairuotoją gatvėje ar kelyje galima atpažinti iš tolo – neretai jie važiuoja mažesniu nei galima greičiu, antrąja juosta, nors pirmoji būna laisva, lėčiau pajuda sankryžose.
Siūlo atimti teises, o ne telefoną
Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas Alvaras Bacevičius sutinka, kad vien tik baudos dydis norimo rezultato neduos, esą iš tiesų svarbu padidėjusią baudą taikyti, sulaikyti žmones, kurie vairuodami naudojasi telefonu. Pasak A.Bacevičiaus, ne visi apskritai žino, kad kai kurios baudos už KET pažeidimus nuo sausio 1-osios yra padidėjusios.
„Ar baudos galėtų būti dar didesnės? Matote, iš tiesų labai svarbu, kad nuobauda galėtų būti lygiagrečiai taikoma su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu. Tai būtų kur kas efektyviau. Jei būtų atimtos teisės, žmogus tikrai susimąstytų, nes negalėtų vairuoti. Šis pažeidimas – kalbėjimas telefonu – jau yra pripažintas kaip pavojingas, nes nukreipia žmogaus dėmesį nuo vairavimo. Teisių atėmimas galėtų būti neilgam, bet kad žmogus pajustų“, – LRT.lt kalbėjo A.Bacevičius.
Ar galėtų būti taikoma telefono konfiskacija? Pasak pareigūno, telefonas šiais laikas – nebe vertybė. Kai kurie žmonės esą ir su automobiliais lengvai atsisveikina.
„Mano nuomone, telefonas nebėra vertybė. Taip pat, kaip ir automobilis – yra „nebaudžiamų“ asmenų grupė, kurie vairuoja automobilį neblaivūs. Jei automobilio vertė siekia iki 300 eurų, žmogui tampa nebe problema įsigyti kitą transporto priemonę. Žinoma, telefono konfiskacija būtų viena iš priemonių, bet socialiam žmogui svarbu turėti teisę vairuoti transporto priemonę“, – įsitikinęs A.Bacevičius.
Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas sako, kad naudojimasis telefonu vairuojant – itin pavojingas, ypač mieste.
„Mieste nuolat kinta eismo sąlygos ir situacijos, dėmesys į kelią turi būti prikaustytas nuolat. Telefonas yra aukščiausias pavojingumo lygis, nes tu ne tik veiksmais, bet ir mąstymu persikeli į kokias nors situacijas, kuriose esi bendravimo metu. Vairavimas tuomet lieka tik kaip techninis veiksmų atlikimas; tai, ką darai iš įpročio, bet tas įprotis ne visuomet atitinka konkrečias eismo sąlygas, todėl atsitinka eismo įvykių“, – pabrėžia pareigūnas.
A.Bacevičius primena, kad užmiesčiuose pareigūnai vairuotojus stebi žiūronais, o miestuose atliekamas ir neviešas patruliavimas, per kurį stebimi pažeidėjai, besinaudojantys telefonu vairuojant.
„Mieste tokie pažeidimai nustatomi tiesioginio matymo metu. Būdų yra įvairių – filmuojama, ne viešo pobūdžio patruliavimas vyksta iš nežymėtų policijos automobilių. Tokie automobiliai neišsiskiria eisme, jei važiuoja lėčiau, pastebi tuos, kurie naudojasi telefonu be laisvų rankų įrangos. Iš tiesų viskas matosi tiek pro priekinį, tiek pro šoninius automobilio stiklus. Įmantrių technologijų nustatyti pažeidėjus nereikia“, – LRT.lt kalbėjo A.Bacevičius.
